Varniškis Sandrius Vaitkevičius – renginių vedėjas, dainininkas, muzikantas, gamtos mylėtojas, žmogus, nemėgstantis stovėti vietoje. Jis juokauja, kad užsispyrimo nestokoja, mat yra gimęs po Jaučio ženklu. Būtent šis charakterio bruožas padėjo pasiekti ne vieną tikslą – per pusmetį numesti 24 kilogramus, sugrįžti į mėgstamą veiklą ir susikurti tokį gyvenimą, kuriame svarbiausia šeima ir vidinė ramybė. Artimieji Sandrių apibūdina kaip motyvuotą, darbštų ir kryptingai savo tikslų siekiantį žmogų.
Muzikantas savamokslis
Scena Sandrių traukė nuo pat vaikystės. Dar besimokydamas mokykloje jis aktyviai vedė renginius, diskotekas. Buvo vienas aktyviausių mokinių – lankė daugybę būrelių, organizavo ir vedė mokyklos renginius, namo dažnai grįždavo vėlai.
„Mokslai man sekėsi gerai. Nors kartais jie ir kentėdavo nuo mano pomėgių… Aš net sapnuodavau, jog stoviu prieš žmones, jie manęs klausosi, o aš vedu renginį“, – prisimena pašnekovas.
Sandrius atvirauja, jog niekada nesimokęs renginių vedimo profesionaliai – visko išmoko savarankiškai. „Lindau visur, kur tik buvo galima ir kur negalima“, – sakė jis.
Išbandė įvairius darbus
Baigęs mokyklą Varniuose S. Vaitkevičius išvyko studijuoti į Vilnių, tačiau gyvenimas netrukus pateikė rimtų išbandymų. Mirus tėčiui, teko nutraukti mokslus ir pradėti dirbti, kad galėtų save išlaikyti.
„Dienomis dirbau statybose, o vakarais vesdavau diskotekas naktiniuose klubuose. Kurį laiką dirbau ir radijo stotyje“, – pasakoja jis.
Vėliau prasidėjo emigracijos etapas. Laimės ieškoti Sandrius išvyko į užsienį – šešerius metus gyveno Anglijoje, dar šešerius – Švedijoje. Ten sukūrė šeimą, tačiau gyvenimas svetur nebuvo toks paprastas, kaip tikėtasi. Dėl asmeninių priežasčių šeima nusprendė grįžti į Lietuvą.
Sugrįžo prie mėgstamos veiklos
Sugrįžęs į gimtinę Sandrius iš pradžių ketino ir toliau dirbti statybose, tačiau netrukus suprato, kad toks darbas jam nebetinka – jis buvo per sunkus ir reikalavo didelės atsakomybės. Tuomet įsidarbino pardavėju ūkinių prekių parduotuvėje Varniuose. Tuo pat metu jau statėsi savo svajonių namus Gintaluose, kur šiandien ir gyvena.
Dirbdamas ūkinių prekių parduotuvėje Sandrius sulaukė pasiūlymo vesti vieną renginį. Po jo laukė kitas, dar vienas, ir netrukus vyras vėl tvirtai žengė renginių vedėjo keliu.
Dabar jau dvylika metų varniškis profesionaliai veda įvairias šventes: vestuves, jubiliejus, gimtadienius, krikštynas ir kt. Sako nė karto nesigailėjęs, kad sugrįžo prie mėgstamos veiklos.
„Tai nėra tik darbas. Tai – mano gyvenimo dalis“, – teigia Sandrius.
Aktyvus laisvalaikis
Šiandien pašnekovas džiaugiasi galėdamas pats planuoti savo laiką. „Jaučiuosi laisvas žmogus. Atidirbi porą dienų savaitgalį ir visa savaitė tavo. Gali planuoti darbus, poilsį ir laiką su šeima“, – kalba jis.
Laisvalaikį Sandrius leidžia aktyviai. Daug dėmesio skiria sveikatai, mėgsta būti gamtoje, puoselėja 70 arų sodybą, kuria muziką, dainas, mėgsta meistrauti garaže.
„Labai mėgstu ištrūkti į gamtą. Tai man padeda pailsėti psichologiškai nuo žmonių. Gamtoje atsigaunu, iš naujo pasikraunu jėgų ir energijos. Galiu vėl kibti į darbus“, – pasakoja jis.
Teko sutaikyti gimines
Nors iš šalies gali atrodyti, kad renginių vedėjo darbas – vien linksmybės, pašnekovas tvirtina, jog ši profesija reikalauja didelio pasirengimo ir atsakomybės. Šiame darbe negalima stovėti vietoje – būtina nuolat judėti pirmyn, sekti muzikos naujoves ir atnaujinti repertuarą.
„Turi pralinksminti žmones, bet kartu nieko neįžeisti. Į šventę susirenka skirtingų profesijų, skirtingų charakterių žmonės, o tu jų nepažįsti. Tenka greitai pajusti nuotaiką ir prisitaikyti. Yra buvę ir taip, kad šventės metu teko taikyti susipykusius gimines“, – atvirauja Sandrius.
Populiarumo viršūnėje – „Juoda orchidėja“
Vis dėlto yra dainų, kurios išlieka neatsiejama švenčių dalimi. Sandrius juokiasi, kad kone nė vienas vakarėlis nepraeina be dainos „Juoda orchidėja“.
„Dažnai vakaro pradžioje žmonės prašo – tik jau jos nedainuokite. Tačiau po kelių valandų vis tiek atsiranda svečias, kuriam būtent tos dainos prireikia“, – šypsosi jis.
Tradicijos keičiasi
Per daugiau nei dešimtmetį renginių vedėjo darbo Sandrius pastebi, kaip keičiasi švenčių tradicijos.
„Didžiausias madas diktuoja regionai… Skuode žmonės švenčia vienaip, Šilutėje – kitaip, Kaune – dar kitaip. Labai jaučiasi ir etnografinių regionų skirtumai – žemaičiai turi savo supratimą apie šventę, aukštaičiai – savus lūkesčius. Todėl kiekvienam renginiui reikia ruoštis individualiai“, – pasakoja jis.
Užsakymų netrūksta – visa vasara suplanuota
Sandrius šventes veda visoje Lietuvoje. Pasak jo, vasaros sezonas jau seniai suplanuotas – visi savaitgaliai užimti, užsakymų netrūksta. Tai, anot pašnekovo, geriausias įrodymas, kad žmonės vertina nuoširdų bendravimą, profesionalumą ir ilgametę patirtį.
Nesąžininga konkurencija
Pašnekovas neslepia, kad šiandien konkurencija renginių rinkoje yra labai didelė. Vis dėlto, jo nuomone, kiekvienas vedėjas ir muzikantas turi savo auditoriją, todėl nesąžininga konkurencija nėra reikalinga.
„Kiekvienas turime savo žmones, savo publiką. Nereikia konkuruoti ar bandyti sumenkinti kitą. Vietos šiame pasaulyje užteks visiems. Daug smagiau būtų su kolegomis pabendrauti, dalintis patirtimi ir palaikyti vieniems kitus, o ne ieškoti priežasčių nesąžiningai konkuruoti“, – sako Sandrius.
Jeigu atsukčiau laiką atgal…
Lygindamas savo gyvenimą prieš dešimtmetį ir dabar Sandrius tvirtina, kad šiandien jaučiasi kur kas stabiliau ir ramiau.
„Jeigu būtų galima atsukti laiką atgal, tikriausiai daugiau laiko skirčiau šeimai. Anksčiau atrodė, kad reikia daugiau dirbti, daugiau pasiekti, tačiau šiandien suprantu, jog svarbiausi dalykai yra visai kitur“, – pabrėžia jis.
Pakeitė gyvenimo būdą
Dideli pokyčiai Sandriaus gyvenime prasidėjo tuomet, kai sušlubavo sveikata. Padidėjęs kraujospūdis, silpnumo priepuoliai, širdies permušimai tapo rimtais signalais, kad reikia keisti gyvenimo būdą.
„Marškinių nebeužsegu, lipti laiptais sunku, o man tik 42 metai. Vesdamas renginį dainuoji, o laikrodis rodo smarkiai padažnėjusį pulsą. Supratau, kad taip tęstis nebegali!“ – prisimena Sandrius.
Pirmasis žingsnis buvo atsisakyti alkoholio. Kartu dingo ir įvairūs užkandžiai, o rezultatai netruko pasirodyti – minus 12 kilogramų. Taip Sandrius per pusmetį ir atsikratė 24 kilogramų.
Pradžia, anot Sandriaus, buvo labai sunki. „Pasikeitė ne tik mano dienos ritmas, bet ir mityba. Gavau maisto planą, teko pirkti tokius produktus, kurių anksčiau net nebuvau matęs. Pavalgai, ir atrodo, kad vėl esi alkanas. Atsisakiau alkoholio, kiaulienos, pakeičiau daug įpročių“, – pasakoja vyras.
Sandrius kiekvieną vakarą, nesvarbu, koks oras, eina pasivaikščioti. „Kas vakarą be jokių pasiteisinimų nueinu apie 3–4 kilometrus. Juokauju, kad einu per kaimą patikrinti, ar visi duris užsirakino. Esu kaip kaimo šerifas“, – juokiasi jis.
Didžiausias lūžis, pasak pašnekovo, įvyko po dviejų savaičių. Pamažu pradėjo mažėti svoris, stabilizavosi širdies ritmas, o po maždaug mėnesio nebereikėjo vartoti vaistų nuo padidėjusio kraujospūdžio. Dingo ir nuolatinis gausus prakaitavimas.
Pasikeitus gyvenimo būdui, pasikeitė ir žmonės aplink Sandrių: „Aš atsirinkau draugus, o draugai atsirinko mane. Kai pradedi gyventi kitaip, natūraliai keičiasi ir tavo aplinka.“
Energijos nestokojantis pašnekovas sako, jog jo galvoje nuolat sukasi mintys.
Sandrius daug laiko praleidžia gamtoje ir savo sodyboje. Tai jam suteikia energijos. Kitas jo pomėgis – veikla garaže. Čia jis pats remontuoja automobilius, turi įsirengęs keltuvą, imasi įvairių technikos projektų. Savo rankomis pasigamino priekabą keturračiui, susikonstravo ir malkų skaldyklę.
Sandrius mėgsta pabėgti nuo kasdienio šurmulio – sėda ant motociklo ir leidžiasi į kelią. Sekmadieniais jis keliauja po Lietuvą, o praėjusiais metais motociklu įveikė net 15 000 kilometrų.
Dėkingas likimui
Sandrius sako esantis dėkingas likimui už galimybę pačiam planuoti savo laiką. „Jaučiuosi laimingiausias žmogus, nes man nereikia kasdien eiti į darbą. Atidirbau savaitgalį ir galiu planuotis dienas, kaip man norisi“, – kalba jis.
Už viską, ką šiandien yra pasiekęs, Sandrius dėkingas visų jo sumanymų palaikytojai – žmonai. „Man labai svarbu jausti žmonos palaikymą. Jeigu turiu kokią svajonę ar naują sumanymą, ji mane visada išklauso, pritaria ir palaiko. Tai man reiškia labai daug“, – teigia jis.
Apie artimiausius planus ir svajones Sandrius nedaugžodžiavo, sakė, jog norėtųsi pakeliauti.
