Vasario 27 d. Rietavo daugiabučių namų butų savininkų vadinamąja jungtinės veiklos sutartimi įgalioti asmenys dalyvavo pirminiame susitikime su daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investicinių planų rengėjais. Jame dalyvavo į II-ąjį renovacijos etapą patekusių daugiabučių – Daržų g. 5, Daržų g. 7, Daržų g. 32, Plungės g. 16, Parko g. 3 ir Ramybės g. 15 – atstovai. Investicinių planų galimybes pristatė Pastatų energinio naudingumo ekspertė Aušra Jarmoškienė.
„Procesas bus vykdomas“
Į susitikimą su rietaviškiais atvykusi A. Jarmoškienė buvo kategoriška: „Daugiabutis – ne mano, ne tavo, jis yra bendruomenės. O tokių pasakymų kaip „aš nenoriu“, „man nereikia“ čia nebus. Pasirašius sutikimą dėl renovacijos daugiau nei 50 proc. gyventojų, procesas bus vykdomas“.
Anot jos, II-ajame renovacijos etape sutiko dalyvauti 6 Rietavo daugiabučių namų savininkai. Gyventojams bus pristatyti paruošti investiciniai planai, jie šiems planams galės arba pritarti, arba nepritarti. Tačiau jei investiciniams planams nepritars tie, kurie gauna kompensacijas, Savivaldybė nutrauks išmokas.
A. Jarmoškienė tikino, kad valstybė suteikia gyventojams didžiules galimybes – netgi 40 proc. nuolaidą energiją taupančioms priemonėms daugiabutyje įrengti. Anot pranešėjos, visi darbai bus derinami su gyventojais, aptariami preliminarūs planai, atsižvelgiama į žmonių pageidavimus. Ateityje vyks susitikimai su kiekvieno planuojamo renovuoti namo gyventojais. Žmonės galės planų rengėjams išsakyti pageidavimus, o pastarieji privalės atsižvelgti į daugumos prašymus. Pagrindinis renovacijos tikslas – sutaupyti apie 40 proc. šilumos energijos.
„Kokybiškai renovavus pastatą, gyventojai sutaupo 60-70 proc. šilumos, tačiau tai labai priklauso ir nuo rangovų, ir nuo pačių gyventojų. Kuo labiau žmonės gilinsis į statybų eigą, tuo didesnė tikimybė, kad meistrai dirbs gerai. Tad reikės dirbti visiems kartu“, – sakė A. Jarmoškienė.
Didžiausia problema – balkonai
Renovuojamuose namuose privalu apšiltinti sienas, įstatyti sandarius langus, duris, sutvarkyti ir apšiltinti stogą (privaloma nauja danga, apskardinimai), atnaujinti šildymo sistemą. Pranešėja rekomendavo gyventojams įsirengti ir vėdinimo sistemą, kuri nėra privalomas renovacijos elementas.
„Namą apvilkus kailiniais, sienos nekvėpuoja, oras nebevaikšto. neventiliuojamas fasadas gali pradėti pelyti. Renovacija – investicija 20 metų į priekį, tad reikėtų rinktis efektyvias ir naudingas, estetiškas priemones. Žmonės patys turės apsispręsti, kokias medžiagas rinksis fasado apšiltinimui“, – sakė pranešėja.
Anot jos, viena iš didžiausių problemų – balkonai. Jų sutvarkymas paprastai sukelia nemažai diskusijų. Įstiklinti balkonai privalės būti pakeisti. Mat, renovuojant pastatą, bus privalu apšiltinti ir balkono sienas. Viso namo balkonai turės būti vieningo projekto – arba visi stiklinti, arba ne.
Neretai žmonės baiminasi, kad renovacijos metu gali būti sugadinta buto vidaus apdaila, tačiau specialistė patikino, kad tai netiesa: darbai atliekami tvarkingai.
Tam, kad „nevogtų“ – riba
Atnaujinant pastatą, prie kiekvieno radiatoriaus privalomi termoreguliatoriai – šilumą bus galima reguliuoti. Tačiau minimali riba – 16 laipsnių – privalės būti užtikrinta tam, kad gyventojai „nevogtų“ kaimynų šilumos. „Jaunos šeimos su vaikais butą paprastai šildo daugiau, o pensinio amžiaus žmonės termoreguliatorius užsuka iki minimumo. Tačiau šiluma pereina sienas ir jauna šeima pašildo ir taupančiųjų būstą. Taip vagiama iš kaimynų“, – paaiškino specialistė. Įsirengus individualią apskaitą, gyventojai mokėtų ne už plotą, o už šilumos suvartojimą, tiesa, tektų padengti 30 proc. bendrų patalpų šildymo sąnaudų.
Pasak A. Jarmoškienės, gyventojams pageidaujant, investiciniuose planuose galima numatyti ir nekompensuojamas priemones – nuotekų sistemos, vandentiekio ir elektros tinklų atnaujinimo darbus. Pritarus investiciniams planams, bus perkami rangos darbai ir projektavimas. Ji akcentavo, jog kompensacijas gaunantys gyventojai už renovaciją nemoka.
Pristatė administratorių
Susitikimo dalyviams Rietavo savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas pristatė būsimą daugiabučių namų renovacijos administratorių. Juo, Tarybos sprendimu, tapo nuostolingai veikianti UAB „Rietavo komunalinis ūkis“.
Išklausę A. Jarmoškienės pranešimą ir susipažinę su renovacijos administratoriumi, rietaviškiai užvertė susitikimo iniciatorius klausimų ir pastebėjimų lavina.
Anot susirinkime dalyvavusio Juozo Srėbaliaus, nerealu sutaupyti iki 70 proc. šilumos. Jam nepagrįsta pasirodė ir minimali 16 laipsnių šilumos riba bei poreikis laiptinėje įrengti radiatorių: „Mes laiptinėje juk nedarome to, ką miegamajame“.
A. Jarmoškienė, nors ir nenorėjo sutikti su buvusio inžinieriaus pastabomis, tačiau pripažino, kad sutaupomos šilumos kiekį suskaičiuoti galima įvairiai. „Šilumos sutaupymas skaičiuojamas ne nuo faktinio kiekio, energinis efektyvumas nustatomas pagal formulę, – aiškino A. Jarmoškienė. – Renovacijos kokybė labai priklauso nuo statybininkų darbo kokybės. Be to, šilumą kiekvienas namas taupo individualiai. Jūsų į renovaciją niekas nestūmė, patys sutikote. Mano pareiga – paruošti investicinį planą – jei nepatiks, nepritarkite“.
Ar „Rietavo komunalinis ūkis“ gins visuomenės interesus?
Gyventojai turėjo ir daugiau pastabų. „Parko g. 3 namas pastatytas iš silikatinių plytų, viskas sutvarkyta. Reikia tik atnaujinti stogą, pamatus ir šildymo sistemą. Norime žinoti, už ką mokėsime, kiek kainuos ir kiek būsime skolingi“, – aiškumo iš investicinių planų rengėjų reikalavo garbaus amžiaus rietaviškė Pranė Samsonavičienė.
„Už renovaciją pasirašė gaunantieji didesnes pajamas. O ką man daryti, esu vieniša pensininkė. Turime įsirengę dujinį katilą, tvarkingą vamzdyną. Kaip man užmestą renovacijos apynasrį nešti? Kodėl buvo neatsižvelgta į visų nuomonę, aš – prieš renovaciją“, – sakė Elena Neimontienė.
Poniai Elenai atsakė jos kaimynas Kazimieras Valauskas: „Kuomet Jūs tvarkėte šildymo sistemą ir įrenginėjote dujinį katilą, kaimynai geranoriškai sutiko. Dabar mes tvarkomės ir norėtumėme, kad Jūs į mūsų nuomonę atsižvelgtumėte“. Tačiau jis abejojo, ar visas renovacijos procesas nenueis „vėjais“, nes, anot jo, administratoriumi paskirtas „Rietavo komunalinis ūkis“ yra suinteresuotas parduoti šilumos kuo daugiau. Gal būtinybė laiptinėje pastatyti radiatorius atsirado dėl to? Ar gali šiluminininkai ginti visuomenės interesus, o tas pats žmogus atstovauti dviems stovykloms?
Gyventojus neramino galimi įsipareigojimai, tad jie teiravosi apie būsimą renovacijos procesą. V. Dičiūnas tikino, kad kiekvieną daugiabutį galima renovuoti atskirai, tačiau kuomet paskolą ima administratorius (šiuo atveju UAB „Rietavo komunalinis ūkis“), Savivaldybė bankui laiduoja savo turtu.
Anot A. Jarmoškienės, investicinis planas – tai maksimalios galimybės užtikrinti kokybę. Visos darbų apimtys gali keistis techniniame projekte, kurį galima koreguoti ar jam visai nepritarti.
