2022 metais Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu kovo 15-oji įtraukta į Atmintinų dienų sąrašą kaip Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Data pasirinkta neatsitiktinai – 1966-ųjų kovo 15-ąją Pasaulio tautų teisuolio vardas pirmą kartą buvo suteiktas lietuvei žydų gelbėtojai Onai Šimaitei.
Drąsiais gyventojais, kurie net rizikuodami savo ir šeimos narių gyvybėmis neužmiršo žmogiškumo, didžiuojasi ir šarneliškiai. Minint Lietuvos žydų gelbėtojų dieną Šarnelės Pasaulio Tautų Teisuolių gatvėje, prie paminklinio stulpelio, skirto žydus nuo pražūties gelbėjusiems šio kaimo žmonėms įamžinti, dar kartą atverstas skaudus holokausto istorijos puslapis ir atiduota pagarba žydų gelbėtojams.
Juozas ir Bronislava Straupiai, Juozas ir Adolfina Kerpauskiai, Boleslovas ir Ona Stulpinai – šiuos buvusius Šarnelės kaimo gyventojus sieja ne tik gyvenamoji vieta, bet ir drąsa, pasiaukojimas gelbstint holokaustui pasmerktų žydų gyvybes.
„Šarnelė – beprotiškai stiprus kaimas, beprotiškai stiprūs žmonės. Vienos šeimos namuose nuo mirties išgelbėti 17, kitos – 19 žydų. Dar septyni pasmerktieji buvo slepiami bažnyčioje. Drąsių šarneliškių dėka holokausto išvengė ir į savo tėvynę Izraelį gyvi sugrįžo daugiau nei keturiasdešimt žmonių. Vargu ar ši istorija būtų su tokia laiminga pabaiga, jeigu paslapties apie kaimynų namuose saugomus žydus nebūtų išlaikę kiti kaimo gyventojai. Tad kol vieni slėpė žydus, kiti saugojo paslaptį, treti padėdavo maistu“, – didžiavosi kraštiečiais Žemaičių Kalvarijos bendruomenės „Gardai“ pirmininkas, mokytojas Bronius Kleinauskas.
Renginyje dalyvavę Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos moksleiviai priminė žydų gelbėtojų istoriją, apie Pasaulio teisuolius pasakojo Žemaičių Kalvarijos kultūros centro direktorė, Šarnelės kaimo bendruomenės pirmininkė Rima Jokubauskienė.
Prisiminta ir istorija, kaip 1942 metų rugpjūčio mėnesį šarneliškiai Juozas ir Bronislava Straupiai savo kaimynų Onos ir Boleslovo Stulpinų paprašė paslėpti vos prieš savaitę gimusią žydų tautybės gydytojų Blatų dukrą Izraelą. Nors Stulpinai gyveno vargingai, nepaisant pavojaus, kuris jiems grėsė už žydų gelbėjimą, paėmė mergytę. Drąsių šarneliškių dėka, pasibaigus nacių okupacijai, gydytojai savo dukrą surado pas Stulpinus gyvą ir sveiką.
Išgelbėtoji palaikė ryšį su Šarnelės bendruomene, buvo šio krašto garbės pilietė. Kaip sakė R. Jokubauskienė, I. Blataitė mirė prieš pusantrų metų. Tad, pagerbiant tylos minute Pasaulio tautų teisuolių atminimą, kartu pagerbtas ir jų išgelbėtos Izraelos atminimas.
Paminėjimo ceremonija baigta Dominyko Kubiliaus sukurto dokumentinio filmo „Pasaulio Tautų Teisuoliai“, kuriame – ir žydų gelbėjimo istorijos iš Šarnelės kaimo, peržiūra kaimo bendruomenės namuose.
1941–1944 m. Lietuvoje, kaip ir kitose nacių Vokietijos okupuotose valstybėse, vykdytas holokaustas – masiškai žudyti, į getus arba į priverstinio darbo stovyklas varyti vietos žydai ir romai. Prie Lietuvos žydų ir romų naikinimo prisidėjo ir vietos gyventojai bei kolaboravusios institucijos.
Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje buvo nužudyta apie 195 tūkst. žydų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų. Skaičiuojama, kad nacių okupacijos metais Lietuvoje buvo slepiami apie 2 500–4 000 žydų, o juos gelbėti padėjo apie 25 000 žmonių.
Nuo 1992 metų Lietuvos Respublikos Prezidentas žydų gelbėtojus apdovanoja Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Šį apdovanojimą yra gavę jau daugiau nei pusantro tūkstančio Lietuvos gyventojų.
