„Dvarkiemio“ bendruomenės pirmininkė Irma Kvizikevičienė
Bendruomeniškumas, tarpusavio pasitikėjimas ir atsakomybė už savo aplinką – pamatas, ant kurio kuriamas saugesnis gyvenimas. Apie saugumą dažniausiai susimąstome tuomet, kai susiduriame su pavojumi, išgirstame apie nelaimę ar savo aplinkoje pastebime nerimą keliančius pokyčius. Tačiau saugi aplinka kuriama ne vien tada, kai prireikia specialiųjų tarnybų pagalbos. Ji prasideda gerokai anksčiau – nuo atsakingo žmogaus elgesio, dėmesio šalia gyvenančiam kaimynui ir gebėjimo nelikti abejingam tam, kas vyksta aplinkui. Plungės rajono Glaudžių bendruomenė „Dvarkiemis“ yra susitelkimo pavyzdys, ir ypač šiandien, kai visuomenės sąmoningumas turi vis svarbesnę reikšmę.
Apie valstybės saugumą šiandien kalbame vis dažniau. Tarptautinė įtampa, karas Ukrainoje, dezinformacija, kibernetinės atakos ir kitos grėsmės primena, kad ramybė nėra savaime suprantamas dalykas. Tačiau saugumas, kaip minėta, – ne vien kariuomenės, policijos ar kitų valstybės institucijų atsakomybė. Jis prasideda ir nuo kiekvieno žmogaus sąmoningumo, gebėjimo pasirengti netikėtumams ir supratimo, kad krizės metu mūsų stiprybė priklauso ir nuo to, kaip mokame veikti kartu.
Ką galime padaryti patys, kad būtume atsparesni galimoms grėsmėms? Kaip pasirūpinti, kad nelaimės atveju netrūktų ne tik būtiniausių priemonių, bet ir tarpusavio pasitikėjimo? Atsakymų į šiuos klausimus verta ieškoti ne tik valstybės mastu, bet ir savo gyvenamojoje aplinkoje – bendruomenėje, kaimynystėje, šeimoje.
„Dvarkiemio“ bendruomenės pirmininkė Irma Kvizikevičienė džiaugiasi, kad žmones jų bendruomenėje sieja būtent stiprus tarpusavio pasitikėjimo ir bendrystės vienas su kitu jausmas. „Esame viena jauniausių bendruomenių Plungės rajone: sausio mėnesį minėsime 4 metų sukaktį. Bendruomenę sudaro 30 narių, tačiau esame atviri visiems. Džiaugiamės, kad į mūsų veiklą noriai įsijungia ne tik oficialūs nariai, bet ir visi glaudiškiai bei mūsų seniūnaitijos žmonės, o ir žmonės iš kitų kaimų, Plungės. Netrūksta netgi atvykstančių į mūsų organizuojamus renginius iš kitų miestų. Apie „Dvarkiemį“ garsas sklinda plačiai“, – šypsojosi pirmininkė.
Bendruomenė – daugiau negu žmonių kaimynystė
Glaudžių bendruomenė „Dvarkiemis“ yra viena vietų, kuriose bendruomeniškumas gali įgyti labai konkrečią prasmę. Tai ne vien žmonių susibūrimo vieta ar galimybė kartu organizuoti vietos gyvenimą. Bendruomenė gali tapti ir svarbia grandimi stiprinant gyventojų pasirengimą krizėms, skleidžiant patikimą informaciją ir skatinant atsakingą požiūrį į bendrą saugumą.
Kaip sakė I. Kvizikevičienė, kai žmonės pažįsta vieni kitus, bendrauja ir pasitiki, lengviau susitarti, greičiau pastebėti problemas ir prireikus suteikti pagalbą. Krizinėje situacijoje tokie ryšiai tampa ypač svarbūs. Sutrikus įprastam gyvenimui, nutrūkus elektros tiekimui ar ryšiui, kilus ekstremaliajai situacijai, gali tekti pasikliauti ne tik oficialiomis tarnybomis, bet ir artimiausioje aplinkoje esančiais žmonėmis. „Dvarkiemio“ žmonės žino, kad, nutikus netikėtai situacijai, jie neliks nežinomybėje: glaudiškiai tarpusavyje bendrauja ne tik gyvai, bet ir pasitelkia šiuolaikines technologijas: yra socialiniame tinkle susikūrę pokalbių grupę, į kurią įtraukti visi kaimo gyventojai, nepamiršti ir senoliai. Visa tai stiprina ir kuria ryšį tarp žmonių.
Būtent todėl bendruomeniškumas nėra vien socialinė vertybė. Tai ir visuomenės atsparumo dalis. Atspari bendruomenė – tokia, kuri geba ne tik reaguoti į sunkumus, bet ir jiems pasirengti, išsaugoti kritinį mąstymą, nepasiduoti panikai bei veikti išvien.
Kolektyvinės apsaugos statinys – pasirengimo dalis
Glaudžių bendruomenė „Dvarkiemis“ įsikūrusi Babrungo seniūnijai priklausančiame pastate, turinčiame kolektyvinės apsaugos statinio statusą. Patalpos pritaikytos žmonių poreikiams: įrengta virtuvė su reikalinga įranga, dušas, tualetas ir bendrosios erdvės.
Pasak I. Kvizikevičienės, bendruomenė rengė projektą būtent su ta mintimi, kad turimos patalpos būtų ne tik kaip užutėkis pačiai bendruomenei kaip organizacijai, bet ir naudingos nutikus kokiai ekstremaliai situacijai. „Nebūtinai reikia kalbėti apie karą. Juk kasdienybėje gali nutikti ir kitų netikėtų dalykų, pavyzdžiui, sudegė kaimyno namai. Tokios nelaimės akivaizdoje turėsime žmogui kur pasiūlyti nors trumpam apsistoti, nusiprausti, pasigaminti šilto maisto“, – apie bendruomenės patalpų pritaikymą kolektyvinei apsaugai kalbėjo bendruomenės pirmininkė ir pridūrė, jog šios patalpos – ne tik glaudiškiams. Čia pagal būtinybę gali būti apgyvendinti ir piliečiai evakuacijos metu.
Taigi ši infrastruktūra svarbi kalbant apie pasirengimą galimoms ekstremaliosioms situacijoms, kai gyventojams gali prireikti laikinos saugios vietos ir sąlygų pasirūpinti būtiniausiais poreikiais. Tačiau vien pastato ar įrengtų patalpų nepakanka. Ne mažiau svarbu, kad žmonės žinotų, kokia yra statinio paskirtis, kur ieškoti informacijos apie galimas grėsmes, kaip elgtis gavus perspėjimą ir kur kreiptis pagalbos. I. Kvizikevičienė pripažįsta: neretai ji būna ta, į kurią gyventojai kreipiasi kilus neaiškumams.
Svarbus vaidmuo bendruomenėje tenka ir Glaudžių seniūnaitei Genutei Ročienei. „Man atsakomybė – šventas reikalas. Esu vadinama bendruomenės mama. Tačiau vienas juk nieko nepadarysi. Savo bendruomenėje esame svarbus kiekvienas. Svarbios kiekvieno žmogaus idėjos, pasiūlymai, iš to ir gimsta visi mūsų projektai, veiklos“, – pažymėjo pirmininkė ir priduria, jog jų bendruomenė vis dar neatsisako saugios kaimynystės įkūrimo savo kaime minties.
Tai, kad glaudiškiai galvoja apie tai, kaip padaryti savo gyvenimą saugesnį, kaip gyventi bendrystėje ir padedant vienas kitam, dar nereiškia, jog jie gyvena nuolatiniame laukime, jog kažkas gali nutikti. Priešingai – pasirengimas suteikia daugiau ramybės, nes žmogus žino, ką turėtų daryti, jeigu įprasta kasdienybė staiga pasikeistų.
Pilietiškumas prasideda nuo asmeninės atsakomybės
Kalbėdami apie gynybą dažnai pirmiausia galvojame apie kariuomenę ir ginkluotą pasipriešinimą. Tačiau valstybės atsparumą stiprina ir civilinis pasirengimas, gyventojų tarpusavio pagalba.
Glaudžių bendruomenės „Dvarkiemis“ patirtis primena, kad vietos bendruomenės gali būti svarbi šio pasirengimo dalis. I. Kvizikevičienė ir kiti aktyvūs gyventojai, telkdami žmones bendriems tikslams, prisideda prie aplinkos, kurioje lengviau dalytis informacija, aptarti rūpimus klausimus ir stiprinti atsakomybės už savo kraštą jausmą. Saugumas prasideda nuo asmeninės atsakomybės, tačiau ja nesibaigia. Jis stiprėja tuomet, kai asmeninis pasirengimas virsta bendruomenės gebėjimu susitelkti, o rūpestis savo namais išauga į atsakomybę ir už kitus.
Autorės nuotr.
