Baigiantis liepai, Plungės rajono seniūnai rinkosi į kas dvi savaites vykstantį seniūnijų vadovų susirinkimą. Šį kartą su jais susitiko ne tik rajono vadovybė, bet ir Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Dangirutė Jurkuvienė ir Plungės skyriaus vedėja Daiva Šakinienė.
Naujas modelis
Viešnios iš Užimtumo tarnybos seniūnams kalbėjo apie galimas bendradarbiavimo formas. Taip pat siūlė naują bedarbių aptarnavimo modelį, kuris jau išbandytas ir pasiteisinęs Šilutės rajone.
Pasak D. Jurkuvienės, idėja tokia, kad į modelio įgyvendinimą turi įsitraukti ir seniūnijos, ir socialiniai darbuotojai. „Kas geriau, jei ne jūs, žino savo žmones, kurie nori išsisukti nuo darbo ir randa milijonus pasiteisinimų, o kuriems gal iš tikrųjų sunku pasiekti darbovietę“, – kalbėjo direktorė. Taigi taikant minėtąjį modelį bent kartą per ketvirtį Užimtumo tarnybos specialistai atvyktų į seniūnijas, kai seniūnai sukviestų visus seniūnijoje gyvenančius darbo ieškančius asmenis. Su jais būtų kalbamasi individualiai.
„Tokiu būdu būtų identifikuojami tikrieji bedarbiai. Žinoma, kalba neina apie tuos, kurie turi priklausomybių, kuriems reikalinga socializacija“, – pridūrė D. Jurkuvienė.
Direktorės teigimu, iki tokio modelio taikymo Šilutės rajono savivaldybėje nedarbas siekė 13 proc. Per keletą mėnesių nedarbo lygį pavyko sumažinti iki 8,2 proc.
Susitikime Užimtumo tarnybos atstovės priminė darbdaviams teikiamas paslaugas (įdarbinimas subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, profesinis mokymas ir pan.). Kalbėta apie savarankiško užimtumo rėmimą, darbo vietų steigimo subsidijavimą, paramą judumui, užsieniečių įdarbinimą.
Plungės skyriaus vedėja D. Šakinienė trumpai apžvelgė esamą situaciją Plungės rajone.
Kaip sakė vedėja, liepos 1 dieną mūsų rajone nedarbo lygis siekė 6,6 proc. (šalies vidurkis buvo apie 8 proc.). Plungės rajono savivaldybėje buvo 1 336 bedarbiai, iš jų 773 – Plungės mieste. Didžiausias nedarbas – Šateikių (7,9 proc.) ir Paukštakių seniūnijose (7,4 proc.), mažiausiai neturinčių darbo – Platelių ir Žemaičių Kalvarijos seniūnijose – 4,7 proc. Darbo neturi 51 proc. moterų ir 49 proc. vyrų. Praėjusiais metais į darbo rinką sugrįžo 1 596 asmenys, iš jų 1 121 – tarpininkaujant. Iš šio skaičiaus 974 buvo įdarbinti neterminuotam laikui. Su verslo liudijimais dirbti pradėjo 329 asmenys, 24 dalyvavo Užimtumo didinimo programoje (viešieji darbai – aut. past.).
„Tą patį girdėjome ir praėjusiais metais, tik skaičiai pakeisti. Taip pat buvo sakyta, kad atvažiuos. Atvažiavo vieną kartą, ir viskas nutrūko. Kam tos kalbos?“ – išklausius informaciją pastebėjo Alsėdžių seniūnė Danutė Repšienė. Ji sutiko, kad dirbant su seniūnais, socialiniais darbuotojais paprasčiau „išgryninti“ tikruosius bedarbius, tačiau neslėpė nusivylimo tarnybos neveiklumu.
Buhalteriniai reikalai
Seniūnams kilo klausimų, kam į Savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyrių reikia nešti popierines sąskaitas, kurios patvirtintos ir jau yra informacinėje sistemoje.
„Nelabai suprantu, kam tą sąskaitą reikia nešioti, jei skyrius ją lygiai taip pat gali iš sistemos išsitraukti ir išsispausdinti“, – stebėjosi miesto seniūnas Gintaras Domarkas.
Išsiaiškinus, jog kol kas nėra kitokio varianto – buhalterijai vis tiek reikalingas dokumentas su parašu, meras Audrius Klišonis ir jo pavaduotoja Asta Beierle Eigirdienė sutiko, kad nėra logikos reikalauti seniūnų atvežti sąskaitas, juo labiau jeigu jie mieste neturi jokių reikalų. „Jei jums reikalinga sąskaita, jei ji patvirtinta, išsispausdinkite patys, nereikalaukite seniūnijų vadovų atvežti“, – pritarė jie. (Reikiamus parašus seniūnai sudėtų vėliau – aut. past.)
Karas su „Kelių priežiūra“
Jau seniai seniūnai skundžiasi, jog niekaip neranda bendros kalbos su akcine bendrove „Kelių priežiūra“ (anksčiau buvo „Telšių regiono keliai“ – aut. past.). Ši įmonė, o tiksliau – regionuose veikiančios tarnybos, prižiūrinčios valstybinės reikšmės kelius, niekaip neranda laiko nušienauti pakeles, apipjauti autobusų stoteles ir pan.
„Jei patys nepjautume ir nerinktume šiukšlių, per jas jau seniai neperliptume“, – buvo nepatenkinti seniūnai. Jau ir ankstesniais metais jie juokaudavo, kad šiai tarnybai pakelių šienavimo sezonas prasideda spalio mėnesį.
Seniūnijų vadovai, kurie nei darbuotojų, nei technikos, nei finansų tam neturi, už laiku nenušienautas pakeles „skalpuojami“.
Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas seniūnams užsiminė, jog apie šią problemą kalbėta Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos. Kol kitos įtikinėjimo ar prašymo formos nepadeda, administracijos vadovas seniūnijų vadovams patarė fotografuoti nenupjautas pakeles ir pažymėti, kokiame kelyje, kokioje seniūnijoje ir kada tai užfiksuota. Šias nuotraukas reikėtų atsiųsti Vietos ūkio skyriaus vyr. specialistui Modestui Budriui, o jis visą surinktą informaciją perduotų Automobilių kelių direkcijai.
Kadangi daugelyje seniūnijų vasaros šventės jau praėjo, seniūnai didesnių nusiskundimų neturėjo.
