Plungės kultūros centras lapkričio 27-28 dienomis organizuoja keletą puikių renginių, skirtų savo 70-mečiui.
Kultūros centras – bendruomenės susibūrimo vieta
Kai 1939 metais prelatas Povilas Pukys baigė statyti dviaukštę parapijos salę, tikriausiai net nenutuokė, kad iš ten ne vieną dešimtmetį į plačius kultūrinius vandenis bus palydėta nemažai gabių plungiškių, kad ilgus metus miestelėnai čia rinksis leisti vakarus, stebėti spektaklius, koncertus. Mat nuo pat pastatymo dienos parapijos salė buvo pritaikyta kultūrinėms reikmėms.
Todėl šiandien jau galime teigti, kad Plungės kultūros centras – vienas iš seniausių šalyje, skaičiuojantis net septynis dešimtmečius nelengvo darbo, puikiai tęsiantis senąsias krašto tradicijas, nuolat kviečiantis ir į naujus projektus, renginius.
Plungės kultūros centras šiandien – bene svarbiausia bendruomenės susibūrimo vieta.
Meninės mėgėjų veiklos ištakos – daug senesnės nei pats kultūros centras. Tęsdami garbingą mėgėjų meninę veiklą kasmet rugsėjo mėnesį kultūros centras pradeda naują kūrybinio darbo sezoną. Mėgėjų meno kolektyvai kviečia naujus narius įsilieti į jų gretas. Čia jie kuria, organizuoja šventes ir jas švenčia. Iš pažiūros atrodantis didelis pastatas bene kiekvieną vakarą jau tampa ankštas čia dirbantiems kolektyvams.
Plungės kultūros centras respublikoje pirmiausia garsėja čia dirbančiais mėgėjų meno kolektyvais ir organizuojamais renginiais. Šiandien čia dirba 28 kultūros ir meno darbuotojai, 18 iš jų turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Veikia 20 mėgėjų meno kolektyvų, kuriuose laisvalaikį leidžia ir meninius poreikius tenkina apie
1 000 plungiškių.
Viena iš pagrindinių kultūros centro veiklos sričių – meninės veiklos organizavimas, etninės kultūros puoselėjimas ir išsaugojimas, profesionalaus meno sklaida, regiono ir vietos papročių skleidimas bei propagavimas.
Trys kultūros centro kolektyvai apdovanoti aukščiausiu mėgėjų meno įvertinimu – Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigta nominacija „Aukso paukštė“. 2000 m. ją parvežė pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovaujamas Romo Jasevičiaus, vėliau šios nominacijos atkeliavo į vaikų ir jaunimo teatrą „Saula“ (režisieriai Sigita ir Romas Matuliai) bei vaikų liaudies šokių studiją „Mažasis suvartukas“ (vadovė Ilona Baltikauskaitė).
Už aktyvią veiklą 2003 m. Plungės kultūros centrui įteikta nominacija „Geriausias rajono kultūros centras“.
Plungės kultūros centre vyksta ne tik kolektyvų repeticijos, bet ir įvairūs užsiėmimai, paskaitos, parodų organizavimas, spektakliai, koncertai, mugės ir kita švietėjiška–edukacinė veikla.
Nuo 1996 m. Plungės kultūros centrui vadovauja Romas Matulis – socialinių mokslų ir kultūros institucijų vadybos magistras, nuo 2002 m. – Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros centrų tarybos narys, Telšių apskrities kultūros ir meno tarybos narys, rajono kultūros tarybos pirmininkas, LR Kultūros ministerijos premijos „Už aktyvią ir kūrybingą veiklą kultūros centre“ laureatas.
Direktorius įsitikinęs, kad jo vadovaujamos įstaigos veikla daug priklauso ne tik nuo kolektyve dirbančių žmonių, bet ir nuo visų įstaigos partnerių bei rėmėjų. Jiems bus dėkojama ir jubiliejiniame koncerte.
Kultūros centro teikiamomis paslaugomis naudojasi daugiau kaip
25 000 miesto ir tiek pat rajono gyventojų. Per metus kultūros darbuotojai suorganizuoja daugiau kaip 380 įvairiausių renginių, koncertų, spektaklių, parodų, paskaitų.
Pasitinkant jubiliejų, parengta knyga „Kultūros centro veiklos prasmingumas bendruomenėje“.
Rajoną garsinantys meno kolektyvai
Vienas iš seniausių kolektyvų, gyvuojantis iki šių dienų, yra nusipelnęs šokių ir dainų ansamblis „Suvartukas“, neseniai atšventęs kūrybinės veiklos 60-metį. Šiandieninė „Suvartuko“ meno vadovė Ilona Baltikauskaitė taip pat užaugo šiame kolektyve ir puikiai tęsia jo tradicijas. „Suvartuko“ liaudiškos muzikos kapelai ilgus metus vadovavo puikus muzikantas Povilas Budginas, o šiuo metu – Vidmantas Žilinskas, vokalinės grupės vadovė – Valentina Balčiauskienė.
Plungės kultūros centras skirtas įvairaus amžiaus ir pomėgių turintiems žmonėms. Vaikų ir jaunimo liaudies šokių kolektyvai šiuo metu Plungėje yra du: vaikų liaudies šokių ansamblis „Žirginėliai“, vaikų ir jaunimo liaudies šokių studija „Mažasis suvartukas“.
Kultūros centras pagrįstai gali didžiuotis labai aukšto meninio lygio vaikų ir jaunimo teatru „Saula“, kuriam vadovauja režisieriai Sigita ir Romas Matuliai. Kolektyvas dirba studijiniu metodu. Jo veikla – gilių teatrinių Plungės tradicijų tąsa, suteikianti mūsų kraštui kultūrinį savitumą ir unikalumą. Vaikų estradinio dainavimo studija „Vieversys“ kitais metais minės kūrybinės veiklos 10-metį. Šį kolektyvą matėme respublikiniame festivalyje „Laumės juosta“, jo atliekamos dainos skamba rajono šventėse, įvairiuose renginiuose vaikams. Vadovė – Lina Lukošienė.
Vaikų ir jaunimo šiuolaikinio šokio studija „Visus ero“ vienija bendram tikslui – šokti.Šiemet vadovauti sugrįžo pirmoji vadovė Indrė Šiukštaitė-Gedminienė. „Visus ero“, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „būsiu pamatytas“. Prieš 10 metų kultūros centre įkurtas vaikų ir jaunimo liaudies šokių kolektyvas „Gintarėliai“. Keisdamas šokių stilių, prieš dvejus metus kolektyvas pakeitė pavadinimą ir tapo „Dance deed“ („Šokio ritmu“). Nuo pat įkūrimo vadovauja Gintaras Valavičius.
Dainuojantis jaunimas buriasi į jaunimo vokalinę grupę „Hello“. Puikiai mūsų miestą reprezentuoja Lietuvos televizijos projektuose „Dainų dainelė“, „Talentų ringas“. Vadovė Rita Urniežienė įsitikinusi, kad šiame kolektyve tikrai pritaptų ne tik besimokantis, bet ir dirbantis jaunimas.
Mėgstantieji dainuoti puikiai laiką leidžia Alfonso Vildžiūno vadovaujamame kameriniame chore. Per savo 25 metų gyvavimo laikotarpį kolektyvas parengė daugybę solinių programų, kurios skambėjo koncertų salėse, bažnyčiose, įvairiuose renginiuose.
Daugiau nei 20 metų su didele atsakomybe, pagarba ir meile Žemaitijos krašto folklorą populiarina, į etninį paveldą gilinasi folkloro ansamblis „Gondinga“. Nuo pat įkūrimo dienos vadovauja Dalia Stasikėlienė. Kolektyvas reprezentavo Plungę ir Lietuvą daugelyje Europos valstybių, šiais metais su pasisekimu koncertavo JAV.
Kunigaikščio Mykolo Oginskio muzikinių tradicijų tęsėjas kultūros centro pučiamųjų orkestras gyvuoja jau 18 metų. Visą tą laiką jam vadovauja Romas Jasevičius. Orkestras su savo koncertinėmis programomis garsina Plungę ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Į kolektyvą naujų spalvų įneša merginų choreografinė grupė, kuriai vadovauti ėmėsi Edita Rimeikytė.
Instrumentinis ansamblis „Namų muzika“ – respublikinio konkurso laureatas, tarptautinio konkurso Italijoje diplomantas, išleido savo kompaktinę plokštelę. Koncertuoja ne tik Plungėje – mielai kviečiamas ir į kitus Lietuvos miestus. Mintis suburti tokį kolektyvą kilo vadovei Laimai Jundulienei.
Plungės politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras „Tėvynės ilgesys“ šiais metais minėjo kūrybinės veiklos 20-metį. Be šio choro ir jo vadovės Agnietės Lizdenytės neįsivaizduojami rajone vykstantys valstybinių švenčių, Lietuvai įsimintinų datų minėjimai.
Mėgstantieji šokti, dainuoti ir groti puikiai laisvalaikį leidžia smagioje liaudiškos muzikos kapeloje „Minija“ ir vidutinio amžiaus žmonių šokių kolektyve „Vakaruškos“. Jų vadovai – Aldona Smagurienė ir Gintaras Valavičius. Abu kolektyvai populiarina lietuvių liaudies muziką, dainą, šokį. Kolektyvai aktyviai dalyvauja rajono renginiuose, groja poilsio vakaruose, mielai kviečiami ir laukiami rajono vietovėse.
Kiekvienas kolektyvas, dirbdamas kultūrinį darbą, savaip rašo ir krašto kultūros istoriją. Prieš dešimt metų, kai kultūros centras minėjo 60 metų jubiliejų, į šventę atvykęs tuometinis Kultūros ministerijos sekretorius Juozas Širvinskas sakė, kad tokie anšlagai, kai žmonės taip veržiasi į koncertus, įmanomi tik didmiesčiuose. Praėjo dešimtmetis, o žmones ir toliau traukia įvairūs meninės saviraiškos būdai. Kultūrai niekada lėšų nebuvo skiriama daug: visus tuos dešimtmečius ji išgyveno talentingų, kūrybingų vadovų ir jų kolektyvų narių entuziazmo, pasiaukojimo dėka.
Lapkričio 27-28 d. bendruomenė vėl kviečiama į kultūros centro jubiliejui skiriamus renginius: bus pagerbti amžinybėn išėję darbuotojai, surengta veiklos pristatymui skirta paroda ir viską vainikuosiantis jubiliejinis vakaras–koncertas.
