Vasario viduryje Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta nauja Plungės jaunimo centro direktorė. Ja tapo iš Klaipėdos kilusi Uršulė Stonkutė. Jei formalumai neužtruks, mergina direktorės pareigas pradės eiti jau šį mėnesį.
– Papasakokite apie save: kur gimėte, augote, mokėtės?
– Gimiau ir augau Klaipėdoje, man 25 metai. Visada norėjau studijuoti istoriją, tad Vilniaus pedagoginiame universitete įgijau istorikės specialybę bei pedagogės kvalifikaciją. Dirbau Seime, beveik metus – viename geriausių Klaipėdos viešbučių. Tačiau gyvenimas taip susiklostė, kad tapau meilės emigrante ir praėjusių metų pabaigoje persikrausčiau gyventi į Plungę, tiksliau – į Varkalių kaimą. Gyvenu su draugu, esame labai laimingi.
– Kodėl nusprendėte tapti Plungės jaunimo centro direktore?
– Kai pradėjau ieškoti darbo, netikėtai susipažinau su jaunimo centro direktore Agne. Ji užsiminė, kad, jei atsirastų tinkamas žmogus eiti direktoriaus pareigas, jį norėtų paruošti konkursui.
Tad pradėjau lankytis centre, susipažinau su jaunimu, dalyvavau mokymuose, gavau jaunimo informavimo darbuotojos sertifikatą. Netrukus išsikraustėme į naujas patalpas (iš bibliotekos į Suaugusiųjų švietimo centrą), tad apie du mėnesius, galima sakyti, savanoriavau jaunimo centre.
– Ar sunku buvo laimėti, ko teiravosi komisija?
– Konkurse dalyvavome dviese. Nors atrodė, kad esu visiškai pasiruošusi ir pasitikiu savo jėgomis, konkurso nelaimėjau. Nepažįstu savo konkurentės, tad negaliu vertinti jos kompetencijos. Pagrindiniai klausimai buvo susiję su planuojama veikla, įstatymų pagrindais. Mano manymu, į visus klausimus atsakiau gerai, deja… Tačiau situacija susiklostė taip, kad, nepraėjus nė savaitei, konkursą laimėjusi mergina atsisakė eiti pareigas, tad patvirtino mane.
– Ar anksčiau teko dirbti su jaunimu?
– Įdirbis tikrai nemažas. Mokykloje aktyviai dalyvavau mokinių savivaldoje, apie ketverius metus buvau mokinių tarybos pirmininke. Studijų metais įsiliejau į nevyriausybinių organizacijų veiklą. Dalyvavau ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos veikloje. Vieną kadenciją buvau Vilniaus jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritas stalas“ valdybos narė, įgyvendinome „Jaunimo inkubatoriaus“ projektą. Tad patirties turiu ir projektinėje veikloje, ne kartą teko teikti paraiškas Jaunimo reikalų departamentui, dirbti su jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros projektais ir kt.
– Kaip vertinate situaciją Plungėje, ar geros sąlygos užtikrinti jaunimo užimtumą?
– Mano manymu, jaunimas turi sąlygas tobulėti. Tiesa, didmiesčiuose situacija kitokia, ten pasirinkimas labai didelis ir jaunam žmogui tik reikia susirasti, ką jis nori veikti laisvalaikiu. O Plungėje neformaliam jaunimo ugdymui dėmesio skiriama mažokai. Tai –
laisva niša naujajai mano veiklai.
– Kaip įsivaizduojate savo darbą?
– Stengsiuosi padaryti taip, kad jaunimo centras būtų patraukli vieta jaunam žmogui užeiti ir tiesiog atsigerti arbatos, pabendrauti, gauti reikiamą informaciją. Juk būtent Plungės atviras jaunimo centras yra Eurodesk Lietuva partneris ir jame turi veikti jaunimo informavimo taškas –
vieta, kur jaunas žmogus gautų jam reikalingą objektyvią informaciją, susijusią tiek su studijomis, tiek su jaunimo organizacijomis, savanoryste ar socialiniu švietimu. Kai jaunimas supras, kad centre gera leisti laisvalaikį, tikiuosi, ši žinia pasklis. Žinoma, tai nėra paprasta, tačiau labai stengsiuosi ir, viliuosi, man pavyks.
– Kokius darbus pirmiausia nuveiksite?
– Aplankysiu kaimynus – vaikų namų globotinius, galbūt jie net nežino, kad šalia veikia jaunimo centras. Pradėsiu intensyvią jaunimo centro viešinimo kampaniją jaunimui patraukliais būdais. Pateiksiu paraišką jaunimo tarptautinei bendradarbiavo agentūrai – kad centras turėtų užsienietį savanorį, kuris galėtų mokyti užsienio kalbų, padėtų pažinti kitos šalies kultūrą.
Turime stalo žaidimų, stalo tenisą, stalo futbolą. Galop jaunimas gali pats inicijuoti veiklas ar renginius, tereikia tik išsakyti norus, o kaip juos įgyvendinti – spręsime kartu.
Deja, kol kas darbui trūksta kompiuterio ir spausdintuvo. Tad jei atsirastų kas nors, kas turi senesnį, jau nenaudojamą, bet veikiantį kompiuterį ar spausdintuvą, labai džiaugtumėmės tokia parama:)
– Ko labiausiai trūksta jaunimui Plungėje, ką reikėtų keisti?
– Manau, savanoriauti galimybių visada yra. Galbūt reikėtų skleisti žinią, kad yra toks dalykas kaip savanorystė, ir kur Plungėje galima savanoriauti, nes ne visi tai žino. Manau, kad jaunimui trūksta informacijos apie galimybę veikti, nes iš esmės juk viską mes susikuriame patys. Susiburiame į bendraminčių būrius, pradedame galvoti, ką norime bendro nuveikti, iš to juk ir gimsta idėjos ir jos realizuojamos. Tad tereikia paskatinimo, patarimo, kaip veikti, iniciatyvos ir, svarbiausia, palaikymo. Jaunimo nereikia versti daryti to, ko nenori. Galbūt netgi reikėtų atlikti tyrimą mokyklose, ko nori jaunimas, ko trūksta.
– Kas labiausiai džiugina ir baugina? Jūsų pomėgiai?
– Labiausiai džiugina tai, kad mano darbas sutaps su pomėgiu. Mėgstu būti su jaunais žmonėmis, padėti jiems save realizuoti, bendrauti, organizuoti įvairius užsiėmimus, mokyti būti visuomeniškais, pilietiškais.
Baugina – kad būsiu viena. Ar suspėsiu ir pajėgsiu viską aprėpti? Juk, norint efektyviai užsiimti neformaliu ugdymu, darbo yra labai daug.
Pati, kaip ir daugelis jaunų žmonių, mėgstu keliones, knygas, filmus, aktyvų visuomenišką gyvenimo būdą.
Tad kviečiu užeiti į jaunimo centrą, kuris yra įsikūręs V. Mačernio g. 29, Suaugusiųjų švietimo centre. Visi yra labai laukiami!
