Šimtametė – stiprybės pavyzdys

Rietaviškė Aniceta Liutkevičienė savo 100 metų jubiliejų sekmadienį paminėjo Rietavo Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje. Į šv. Mišias susirinkę sukaktuvininkės artimieji, buvę mokiniai, kaimynai ir visi tikintieji meldėsi prašydami senolei stiprybės ir Dievo malonės.

A. Liutkevičienė kilusi iš Laukuvos. Jos tėvai Vincentas Racevičius ir Emilija Knystautaitė susilaukė net keturiolikos vaikų. Trys mirė būdami maži, vienuolika užaugo. Dievas sutuoktiniams buvo dosnus – gimė net trys poros dvynukų.
Aniceta ir jos brolis Bronius buvo mažiausieji dvyniai. Ji vėliau tapo mokytoja, jis – kunigu. Tarnystės Dievui kelią buvo pasirinkęs ir vyriausias brolis, taip pat vienas iš dvynių, Paulius, bet jį 1941 m. nušovė rusų kareiviai.
Gausi šeima nepritekliaus nejuto, nes tėvas Vincentas, grįžęs iš Amerikos, nusipirko žemės, pasistatė naujus pastatus. Gabieji vaikai buvo leidžiami į mokslus. Aniceta, kaip jau minėjome, tapo mokytoja. Visą gyvenimą mokytojavo Rietavo mokyklose, mokė pradinukus. Mokytojas buvo ir jos vyras, kuris Dievo globon išėjo prieš vienuolika metų.
Šv. Mišias laikęs klebonas Antanas Gutkauskas, sveikindamas sukaktuvininkę, perdavė Jo Šventenybės popiežiaus Pranciškaus palaiminimą.
A. Liutkevičienė buvo viena pirmųjų Rietavo „Carito“ savanorių, tad sulaukė šios ir kitų katalikiškų organizacijų atstovų sveikinimų.
Daug gražių žodžių šimtametei išsakė Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis.
Apkabinimais ir gėlių žiedais mamą, močiutę, promočiutę apipylė artimieji.
Šv. Mišiose dalyvavo gausus būrys buvusių A. Liutkevičienės mokinių. „Dėkojame Jums už viską, ko išmokėte. Šiandien atėjome, kad gautume dar vieną pamoką, kad iš Jūsų pavyzdžio išmoktume, kaip reikia gyventi. Stiprybės Jums, Dievo palaimos“, – linkėjo sukaktuvininkei buvę ugdytiniai.
Nors klebonas A. Gutkauskas, rūpindamasis, kad neišsektų ilgaamžės jėgos, vis siūlė prisėsti ant kėdės, jubiliatė visus jai skirtus sveikinimus priėmė pagarbiai stovėdama.
„Ačiū, ačiū, ačiū, visiems Jums Dievo palaimos“, – dėkojo sveikintojams sukaktuvininkė.
Dažnai būna, kad ilgaamžiai skundžiasi esantys pamiršti Dievo ir žmonių. A. Liutkevičienei skųstis tikrai nėra kuo: ji iki šiol turi sveikatos pasirūpinti savimi, o jos namuose dažni svečiai ne tik artimieji, bet ir buvę mokiniai.
„Ji mums tikras pavyzdys – ir kaip žmogus, ir kaip mokytoja. Buvo ir reikli, ir gera. Net dabar mumis rūpinasi: vis klausinėja, gal kam nors obuolių ar uogų iš jos sodo reikia, gal kuo padėti gali?“ – pasakojo po šventės viena iš buvusių A. Liutkevičienės mokinių.
Aniceta su vyru užaugino dukrą Viliją ir savo sesers dukrą.
Medikė Vilija sakė, kad mama visada buvo griežta, bet teisinga, užsispyrusi, kovojanti už savo įsitikinimus. Yra giliai tikinti ir dienas leidžia su malda lūpose.
Pakalbinome ir pačią ilgaamžę. „Mokytoja dirbau nuo 1946 m. Net tada, kai išėjome į pensiją, mus su vyru vis dar kviesdavo padėti, pavaduoti mokytojus. Padėjome, kol galėjome. Buvau mokytoja kaip mokytoja, tik mano mokiniai ir jų tėvai buvo labai geri. Man pasisekė visada būti apsuptai gerų žmonių: gimiau puikioje šeimoje, dirbau su puikiais mokiniais, turiu puikius kaimynus“, – kalbėjo buvusi pedagogė.
Jaunajai kartai A. Liutkevičienė linkėjo būti tvirtais, drąsiais ir gerais Dievo ir Tėvynės vaikais.