Lapkričio 6-ąją Ona Satkauskienė atšventė šimto metų jubiliejų. Tad antradienį kartu su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus direktore Laima Nagiene, jos pavaduotoja Birute Ignotiene ir vyriausiąja specialiste Ilona Venckuviene pasveikinti sukaktuvininkės vykome ir mes.
O. Satkauskienė gimė, užaugo ir visą laiką gyveno Joniškyje. Žiemas senolė leidžia pas jauniausią sūnų Vytautą ir marčią Danutę Plungėje. Apie birželio mėnesį ji prašosi į gimtąjį kraštą ir ten būna iki rudens.
Jubiliatė augo gausioje šeimoje, buvo tarp vienuolikos vaikų priešpaskutinė. Dabar nei brolių, nei seserų moteris nebeturi, visi jie išlydėti amžinybėn.
Ona ištekėjo 1938 metais. Su vyru Eligijumi susilaukė trijų sūnų: Stanislovo, Jono ir Vytauto. Abu dirbo geležinkelininkais, turėjo šiokį tokį ūkį. Prieš beveik keturiasdešimt metų senolė palaidojo vyrą ir daugiau šeimos nebesukūrė. Prieš kelerius metus amžiams atsisveikino ir su viduriniuoju sūnumi. Vyriausiasis sūnus gyvena Elektrėnuose.
Sukaktuvininkė džiaugiasi penkiais vaikaičiais ir septyniais provaikaičiais. Visi jie pasveikinti savo senelės ir prosenelės buvo atvykę savaitgalį.
Kaip kalbėjo Vytautas, mama daug mokslo neragavo, buvo baigusi tik pradines klases, bet to užteko, kad suprastų mokymosi svarbą – visi sūnūs baigė aukštuosius mokslus. O ir pati noriai skaitydavo knygas. Tiesa, šiuo metu šio pomėgio atsisakė, nes pradėjo silpti rega. „Mama palyginti labai sveika. Iš rimtesnių ligų jai tik apendicitas buvo operuotas. Ir dabar vaistai, kurių paprašo nupirkti, – širdies ar valerijono lašai. Na, ir nebegirdi gerai“, – pasakojo sūnus.
Kad jubiliatei netrūksta jėgų, byloja ir tai, kad vasaras ji leidžia gimtinėje, o žiemai parvažiavusi pas sūnų pati sau gamina maistą. Pasidomėjome, iš kur tokia sveikata. Pasak Vytauto, kiek atsimena, mama anksčiau visada penktadieniais laikydavosi pasninko, tą daro iki šiol. Na, o pusryčiams dažniausiai valgo košę. Mėgstamiausia – avižų.
O pati senolė, paprašyta pasidalyti ilgaamžiškumo paslaptimis, atsakė: „Reikia Dievą mylėti ir „šnapso“ negerti.“
