Praėjęs savaitgalis kuliškiams ir į miestelį atvažiavusiems svečiams galėjo būti širdžiai malonus, bet… Šeštadienį Vasaros šventė vyko sklandžiai, o štai sekmadienį po šv. Mišių žmonės liko nesupratę, kuo nusidėjo savo kunigui, kad jis neleido eiti procesijos.
Su nekokiomis nuotaikomis pirmadienį į redakciją kreipėsi Kulių parapijos tikintieji.
„Nuo senų laikų esame įpratę, kad per Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidus einame procesiją aplink bažnyčią, bet šiais metais kunigas to daryti neleido. Per pamokslą pasakė, kad nenusipelnėme, esame nepasiruošę, nekalbėjome rožinio. Net įprastai choro giedamas giesmes pats perskaitė, neleido jam giedoti“, – skundėsi žmonės.
Kaip tvirtino besikreipusieji, procesijai ruoštasi iš anksto. „Tas žmogelis, kuris organizavo vyrus nešti vėliavas, sakė vėliau net kąsnio praryti negalėjęs, kai kunigas taip pasielgė“, – prisiminė Adomas (vardas pakeistas – aut. past.).
Pasak parapijiečių, tikinčiųjų ir kunigo Arvydo Mačiulio santykiai klostosi nekaip jau senokai. Esą dvasininkas – išdidus, neatsako net į pasisveikinimus, amžinai neturi laiko, visos kalbos esą sukasi tik apie pinigus ir pan. „Negi jis mano, kad šitaip elgdamasis pritrauks daugiau tikinčiųjų į bažnyčią, kad po paskutinio jo išsišokimo žmonės norės eiti į jo aukojamas šv. Mišias?“ – klausė vyriškis.
Beje, parapijiečiai neatmeta galimybės nuvykti į vyskupiją ir ten pasikalbėti apie savo dvasininką. Adomas dar pridūrė, jog žmonės labai pasipiktinę, jaučiasi savotiškai įžeisti.
Tikrai, situacija – nemaloni. O žinant, kad į atlaidus atvyksta ne tik vietinių gyventojų, bet ir žmonių iš toliau, pastarųjų akimis, vaizdelis turėjo būti nekoks.
Nutarėme sužinoti, kokiais nedorais poelgiais parapijiečiai užrūstino savo kunigą.
Telefonu pakalbintas dvasininkas aiškino, kad procesijai nebuvo pasiruošta, nebuvo suderinta, todėl ji ir neįvyko. Be to, viskas, kas privaloma atlikti atlaiduose, buvo atlikta. Ir šie atlaidai nėra tituliniai.
„Kodėl jūs nerašote, kad kunigas turi pats nupjauti žolę šventoriuje, nuvalyti dulkes nuo altoriaus?“ – pyko A. Mačiulis.
Taigi pabendravus su dvasininku susidarė įspūdis, jog dėl visko kalti tikintieji. Nesusiorganizavo ir nesuderino. „Tai negali būti improvizacijų teatras“, – pabrėžė kunigas. Gal dėl tų kaltinimų ir nesamo ryšio su parapijiečiais ir rezultatas toks – pačiam tenka ir žolę pjauti, ir dulkes šluostyti?
Tikėjomės, kad situacija paaiškės pakalbėjus su Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonu dekanu Juliumi Meškausku. Bet… jis tvirtino komentuoti negalįs, nes pats ten nebuvo.
O gal parapijiečiai išsigalvoja, gal tikrai nesiruošta procesijai?
Paieškojome žmonių, kurie dalyvavo šv. Mišiose. Žinoma, radome, tik jų prašymu neatskleisime vardų ir pavardžių.
„Kunigas pasakė, kad nedarys iš bažnyčios cirko, jei iki paskutinės minutės neaišku, ar bus procesija. Nors pati mačiau paruoštą aprangą vyrams, kurie neša vėliavas. Ir choristai buvo parengę giesmes, bet jiems giedoti neteko. Per visas šv. Mišias buvo jaučiama, kad kunigas dėl kažko pyksta, net ir pamokslas piktas buvo. Kiti žmonės kalbėjo, jog šv. Mišių pabaigoje nė palaiminimo nesuteikė. Tikintieji tikrai pasipiktinę ir, svarbiausia, nesupranta, kodėl dvasininkas taip elgėsi“, – pasakojo viena moteris.
Kaip sakė Kulių seniūnė Daivutė Petrauskienė ir bendruomenės pirmininkė Agnė Alčauskienė, seniūnijai ir bendruomenei kaip organizacijoms sunkumų dėl bendravimo ir bendradarbiavimo su dvasininku nekyla.
Tad kokia juoda katė perbėgo kelią tarp kunigo ir tikinčiųjų? Anot parapijiečių, dvasininko išdidumas, anot kunigo, žmonių nesupratingumas. Kas pirmas turi ištiesti ranką?
