Pagal Vietos savivaldos įstatymą švietimo pagalba yra savarankiška savivaldos funkcija, tačiau didžiąją dalį finansavimo šiai funkcijai užtikrinti skiria valstybė. Anksčiau valstybės dotacija patekdavo į šalies savivaldybių biudžetus ir tik paskui lėšos būdavo paskirstomos švietimo įstaigoms. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) iniciatyva tvarka buvo pakeista – nuo 2025 metų įtraukiajam ugdymui užtikrinti skiriamas finansavimas aplenkia savivaldybių biudžetus ir patenka tiesiai į mokyklų „kišenes“. Plungės rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Gintauto Rimeikio nuomone, šitoks lėšų paskirstymas neracionalus, o pinigų įtraukiajam ugdymui trūkumas – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Vyriausybės pasirašytos kolektyvinės sutarties pasekmė. Tokia ne kartą garsiai išsakyta skyriaus vedėjo pozicija, pasak LŠMPS atstovų, menkina profsąjungos autoritetą ir skaldo švietimo visuomenę.
Lėšos tiesiai į švietimo įstaigų „kišenes“
Įtraukiojo ugdymo paskirtis – pasiekti, kad vaikai su negalia nebepatirtų socialinės atskirties mokydamiesi specialiosiose mokyklose, kad augtų ir ugdytųsi kartu su bendraamžiais gaudami visą jiems reikalingą paramą. Nors įtraukusis ugdymas šalies švietimo įstaigoms ne naujiena, tačiau Švietimo įstatymo pataisa, numatanti, kad visos mokyklos ir visi darželiai turi priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nusprendžia, kad lankyti bendrojo ugdymo įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui, įsigaliojo tik 2024 metų rugsėjį.
Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Plungė“ 2026 m. vasario 6 d. numeryje (Nr.10)
