Antradienį Plungėje rinkosi keturių kaimyninių savivaldybių – Plungės, Rietavo, Telšių ir Mažeikių – merai, gvildenę itin opią atliekų tvarkymo problemą. Susitikime dalyvavo ir minėtųjų savivaldybių administracijų vadovai, atliekas surenkančių ir į sąvartyną gabenančių įmonių vadovai, UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) direktorius Algirdas Vaitkus ir bendrovės valdybos nariai.
Merų susirinkimas, ypač – atliekų tvarkymo klausimais, atrodo, svarbus, visuomenei labai aktualus reikalas, tačiau informacija apie jį neviešinta. Matyt, savivaldybių galvos su atliekų vežėjais ir TRATC direktoriumi tikėjosi susitarti už uždarų durų, tačiau, susirinkusiųjų nuostabai, jas pravėrė ir žurnalistai. Mūsų merė Elvyra Valerija Lapukienė kažkuriam iš susirinkimo dalyvių patyliukais tarė: „Aš nekviečiau“. Žurnalistai ir nekviesti atėjo, taigi slaptasis susirinkimas virto viešu.
Šį susirinkimą inicijavo atliekų vežėjai – UAB „Valda“, UAB „Telšių keliai“ ir UAB „Mažeikių komunalinis ūkis“. Savivaldybėms ir TRATC jie pateikė jungtinį reikalavimą grąžinti skolas, kurios kaupiasi net nuo 2008-ųjų. Minėtųjų įmonių direktoriai Tomas Raudys, Valdas Knystautas ir Andrius Mažeika konstatavo, kad skola jiems jau siekia 2,5 mln. Lt ir kas mėnesį dar priauga.
Neatsiskaitymą su atliekų vežėjais TRATC direktorius A. Vaitkus motyvavo apyvartinių lėšų stygiumi. Anot jo, keturios savivaldybės už atliekų tvarkymą nesumokėjusios 4,7 mln. Lt. Taip esą dėl to, kad gyventojai ir juridiniai asmenys neskuba mokėti rinkliavos mokesčio. Yra skolingų dar už 2008-uosius, 2009-uosius, na, o nesumokėjusiųjų 2010 metų rinkliavos – beveik pusė.
Pasak A. Vaitkaus, dalį lėšų deficito sudaro savivaldybių tarybų nustatytos lengvatos. Pavyzdžiui, Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu 30 proc. mažesnis įkainis taikomas vieniems gyvenantiems asmenims. 50 proc. lengvata – neprivažiuojamiems. Taigi šių pinigų įmonė jau negauna.
Kita problema – vežėjai atliekų į sąvartyną atveža daugiau ir sumokėti jiems tenka brangiau nei įskaičiuota į rinkliavą. Anot A. Vaitkaus, atliekų tonos rodo, kad šiukšlių išmetama daugiau nei planuota skaičiuojant rinkliavos mokestį. Tai reikštų, kad rinkliavos dydį reikėtų keisti – aišku, į didžiąją pusę.
Akmuo mestas ir į savivaldybių įmonių daržą – vien jos už atliekų tvarkymą skolingos daugiau nei 400 tūkst. Lt. Pavyzdžiui, Mažeikių savivaldybės įmonės už 2008 metus dar skolingos 61 tūkst. Lt, už 2009 metus – 106 tūkst. Lt. Apskritai už 2008 metus TRATC iš gyventojų ir juridinių asmenų yra surinkęs 94 proc. rinkliavos, už 2009 m. – 91 proc., o už šiuos metus – tik 55 proc. Tačiau dar apie 20 proc. tikrai bus surinkta, nes daug kas linkę mokėti metų pabaigoje.
A. Vaitkaus teigimu, jei pritartų bendrovės valdyba, jis būtų linkęs apyvartines lėšas didinti paimdamas banko paskolą. Beje, merai, išgirdę tokį direktoriaus norą, didelio entuziazmo nerodė. Anot jų, paskola problemos nesprendžia. Ją reikės grąžinti ir dargi su procentais. Kita išeitis, kaip jau minėjome, – didinti rinkliavą. Bet didesnė ji įmanoma tik 2012-aisiais, nes 2011-iesiems ji jau kaip ir patvirtinta tokia pat, kokia yra dabar. „Be to, nemanau, kad tarybų nariai, artėjant savivaldybių rinkimams, išdrįstų didinti rinkliavą“, – sakė A. Vaitkus.
A. Vaitkaus siūlymui didinti rinkliavos mokestį pritarė ir atliekų vežėjai. Anot jų, rinkliava, palyginti su atliekų kiekiu, akivaizdžiai per maža. Ją reikia didinti, bet dabar tokiam sprendimui nepakaks politinės valios. Taigi akivaizdu, jog iki rinkimų rinkliava nedidės, tačiau jau dabar aišku, jog po rinkimų, kai politikai nebesistengs įtikti visuomenei, už atliekų tvarkymą mokėsime jau gerokai brangiau.
Atliekų vežėjų noras vienas – kad jiems būtų grąžinta skola. Jau dabar ji siekia 2,5 mln. Lt, o iki metų pabaigos ir iki 4 milijonų išaugs. „Jūs mums nemokate, o įmonė kasdien turi pirkti kurą, kas mėnesį mokėti atlyginimus, mokesčius. Mes nebeišsilaikome“, – pretenzijas išsakė „Telšių kelių“ direktorius. Panašiai kalbėjo ir „Valdos“ direktorius T. Raudys: „Mes jau pusę metų kredituojam TRATC, veltui teikiam jam paslaugas. Ne už kalnų ta diena, kai nebeturėsim iš ko vykdyti veiklos“.
Vežėjai iš savivaldybių ir TRATC norėjo vieno – konkrečių skolos grąžinimo terminų ir datų. Tiesa, merų atsakymas buvo gerokai abstraktesnis nei tikėjosi bendrovių vadovai. TRATC direktorius A. Vaitkus žadėjo iki metų pabaigos surinkti dar apie 1,7 mln. Lt ir iš tos sumos apie 1 mln. pervesti į vežėjų sąskaitas. Savivaldybių merai kol kas galvoja atsiskaityti tik už 2008 ir 2009 metus. Tai būtų taip pat apie 1 mln. Lt, na, o šiųmetinė skola „keliautų“ į 2011-uosius.
Anot merės E. V. Lapukienės, Savivaldybė atsakinga už tą skolą, kuri susidarė priėmus sprendimus dėl lengvatų. Telšių meras Valdemaras Ramšas buvo kiek kitokios nuomonės: savivaldybės atsakingos ir už tas skolas, kurios vežėjams susidaro dėl didesnio nei skaičiuota atliekų kiekio. „Tos atliekos surenkamos ir už jas turime sumokėti. Niekas kitas nesumokės – tik savivaldybės“, – sakė V. Ramšas. Jam antrino ir Rietavo meras Antanas Černeckis: „Skola yra skola. Ir ji – mūsų, o ne vežėjų galvos skausmas“. Mažeikių meras Vilhelmas Džiugelis stebėjosi vežėjų kantrumu. Anot jo, tokį susitikimą jie turėjo inicijuoti 2009-ųjų pabaigoje, o ne tiek laiko dirbti veltui.
Taigi panašu, jog merai skolos nesikrato, tik nežinia… kada vežėjai ją atgaus.
