Neretai pasitaiko vienokių ar kitokių gamtos pokštų. Tai obelys pražysta rudenį, tai paukščiai neskuba išskristi į šiltuosius kraštus ar griaustinis griaudėja spalio mėnesį. O visai neseniai nuostabiu žiedu spalio viduryje Telšių gatvės 40-ajame name gyvenančią Janiną Buivydaitę pradžiugino lelija.
Kaip sakė leliją auginanti plungiškė, šiuo grožiu stebisi ir džiaugiasi visi, kas tik pamato. „Man pačiai dar neteko matyti, kad spalio viduryje žydėtų lelijos. Kitos jau seniai nužydėjusios, nupjautos, o šita žydi ir džiugina“, – pasakojo ponia Janina. Tikėtina, kad jei tik stipriau nepaspaus šaltukas, greitu laiku J. Buivydaitė galės džiaugtis dar keliais lelijų žiedais.
Juokaudami klausėme, gal savo gėles plungiškė ypatingomis trąšomis tręšia, o gal kokius magiškus burtažodžius šnabžda ar kokios išskirtinės veislės gėlė jos darželyje pasodinta. Moteris mus patikino, kad lelijų svogūnėlių iš parduotuvės nusiperka ir sodindama bei prižiūrėdama jokių magijos triukų nesiima. Prisipažino, jog myli gėles, labiausiai širdis linksta prie jurginų ir lelijų. Nors įpusėjęs ruduo gėlių spalvas jau seniai nublukino, ponia Janina neslėpė, kad vasarą pražydusios lelijos gėlių darželį padabina įvairiomis spalvomis. O spalio vidury pražydusioji lyg kokia princesė rožine karūna pasipuošusi.
Prieš važiuodami pas J. Buivydaitę pasitikrinome, gal jokio netikėtumo čia nėra ir lelijų, žydinčių tokiu laiku, pasitaiko. Pasirodo, jog vėliausiai – rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais – žydi formozinė lelija.
„Sako žmonės, kad šiemet žiemos nebus, nes griaustinis neseniai griaudėjo ir svogūnas storai „neapsirengęs“. Gal ir mano lelija pranašauja šiltą žiemą“, – svarstė plungiškė.
Kas čia žino, gal ir teisi ponia Janina, jog ne laiku pražydusi gėlė prognozuoja šiltą žiemą. O jei ir ne, tai gera proga niūriomis rudens dienomis pasidžiaugti vasariškomis spalvomis.
