Rietavo savivaldybėje yra nedidelis kaimelis – Spraudis. Čia ne tik stovi Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčia, auga trisdešimt kamienų turinti Girinio liepa, bet ir pastatytame vagonėlyje kasmet vasaroja kraštotyrininkas Petras Turskis. Jis domisi savo krašto istorija, nykstančių kaimų praeitimi. O Šv. Petro ir Povilo atlaidų proga netgi padovanojo bažnyčiai žymaus liaudies meistro Vyto Jaugėlos sukurtą medinę Švč. Mergelės Marijos skulptūrėlę. Tai – ypatinga dovana.
Tyloje ir ramybėje
Atlaidai – katalikų šventė, kai minima kurio nors šventojo diena, bažnyčios įkūrimo data ar kita bažnyčiai svarbi proga. Lietuvoje tai buvo ne tik žmogui dvasinį pakylėjimą suteikiantis įvykis, bet ir monotoniškos buities, ypač kaimo žmonių, praskaidrinimas – galimybė susitikti su giminėmis, susipažinti jaunimui.
Senolių pasakojimuose atlaidai asocijuojasi su gausiai į bažnyčią plaukiančiais tikinčiaisiais, procesijomis, prekyba saldumynais, gražiais paveikslėliais, rožiniais, kita tikinčiųjų atributika, tačiau Spraudžio kaime jie kiek tylesni. Ūkininkai įsisukę į vasaros darbus, sunku jiems rasti atokvėpio minutėlę ir atiduoti duoklę ir sielai.
Neatsitiktinai P. Turskis pasakojo, jog grįžęs iš tremties 1961 m. nuvyko į Spraudžio atlaidus. Anuomet jį nustebino tikinčiųjų gausa: žmonės būriavosi bažnyčioje, šventoriuje, o šis buvo pilnas transporto priemonių. Dabar atlaidai buvo kuklūs, nebuvo eilių eiti išpažinties. Tyloje ir ramybėje galėjai susikaupti maldai, atgailai, apmąstymams apie krikščioniškas vertybes.
Šalia seno ąžuolyno – balta bažnyčia
Parapijos maldininkus pasitinka iš tolo matoma baltai dažyta Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčia. Ją supa vešlus ąžuolynas, tarsi būtų pasodintas lyg įrodymas, jog krikščioniška ir ikikrikščioniška gamtos pasaulėžiūra gali derėti tarpusavyje.
Daugelis nuošalesnėse vietovėse esančių bažnyčių sovietų okupacijos metais buvo paverstos grūdų sandėliais, bet šią bažnyčią parapijos tikintieji išsaugojo. Ją suprojektavo talentingas architektas-inžinierius docentas Steponas Stulginskis, kuris už savo pažiūras buvo ištremtas. Atkūrus nepriklausomybę, jis buvo vienas iš Rericho draugijos atkūrimo iniciatorių.
Taigi mūsų kaimuose yra daug šviesos židinių. Įdomu, kad tapęs gilia provincija Spraudis gali paskatinti susidomėjimą Rericho darbais, Rytų kosminėmis legendomis, pasakojimais apie Šambalą.
Baltoje bažnyčioje yra žydros spalvos, saikingai dekoruotos medinės lubos, kurios tarytum skleidžia dvasinę ramybę.
Šimtui nuodėmių – po vieną kryžių
Spraudžio kaime lankėsi ir ypatingas svečias – dabar gyvenantis Panevėžyje kraštotyrininkas P. Turskis. Jis atvežė ypatingą dovaną bažnyčiai. Lydėdamas į maldos namus iš toliau atvykusius žmones, rodė gyvenvietės pastatus ir aiškino, kur buvusi mokykla, o kur kontora, kuriose sodybose, iškeliavus į amžinybę kaimo senbuviams, nebeliko nuolatinių gyventojų.
Šv. Mišias aukojo Rietavo parapijos vikaras kunigas Vytautas Norbutas, patarnavo klierikas Zenonas Turauskas.
Bažnyčiai buvo padovanota liaudies meistro, drožėjo V. Jaugėlos Švč. Mergelės Marijos skulptūra, kurią, kaip minėjome, atvežė P. Turskis. V. Jaugėla – daugelio kultūros renginių organizatorius, fotografas, kino mėgėjas, medžio drožėjas, tapytojas, senienų rinkėjas, 2000 m. priimtas į Tautodailininkų sąjungą.
V. Jaugėla, kažkada pasakodamas apie savo nukaldintus kryžius, juokavo: „Pasižadėjau: šimtui nuodėmių išpirkti turiu padaryti po vieną kryžių. Paskaičiavau, kad iki „smerties“ nespėsiu.“ Tačiau dvasinga dovana – Švč. Mergelės Marijos skulptūra, padovanota Spraudžio bažnyčiai, be jokios abejonės, prisidės prie šio meistro dvasinės ramybės, jis neabejotinai gaus ir dangaus jėgų palaiminimą.
Po pamaldų P. Turskis pakvietė į savo sukauptos vaizdo medžiagos ir dienoraščių peržiūrą.
Šv. Petro ir Povilo atlaidai paįvairino ramaus kaimelio kasdienybę.
Dana LUKAUSKIENĖ
