Pirmadienį Plungės rajono savivaldybėje vyko susitikimas, kuriame dalyvavo Savivaldybės administracijos vadovybė, seniūnai, Seimo narys Jonas Jagminas bei atstovai iš VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT). Susitikimo tema – pasėlių deklaravimas. Šalyje prabilus apie galimybę šiemet ūkininkams deklaruoti ir LŽŪKT, pasklido kalbos, kad, neva pasitelkus šią tarnybą, ketinama deklaravimo paslaugą perimti iš savivaldybių žemės ūkio skyrių ir seniūnijų. Žodžiu, kone atimti iš žmonių darbą. Plungiškiams J. Jagminas susitikime teigė tokias kalbas vadinąs paprasčiausiai išpūstu burbulu.
Plungės rajono savivaldybėje, dar prieš prasidedant diskusijoms apie pasėlių deklaravimą, administracijos direktorė Asta Beierle Eigirdienė visos administracijos vardu pasveikino Stalgėnų seniūną Arūną Jurkų 40-mečio jubiliejaus proga, gėlių įteikė ir kitų seniūnijų seniūnai.
Prarandami milijonai
Pasak J. Jagmino, Seime daug diskutuota apie tai, kaip Lietuvos ūkininkams sudaryti kuo palankesnes pasėlių deklaravimo sąlygas. Mat, pasak Seimo nario, jau apie ketverius metus iš eilės šalies ūkininkai, deklaruodami pasėlius, praranda apie 20 mln. Lt (tiek ūkininkams neišmokama). Taip esą nutinka vien dėl padarytų klaidų, neatitikimų ir pan.
Anot politiko, Seimo Kaimo reikalų komitete apsvarsčius šią problemą, prabilta apie naują, jau ankščiau minėtą alternatyvą – pasėlių deklaravimą LŽŪKT. Tad taip deklaravimo būdai atsirastų jau trys: ūkininkams elektroninės bankininkystės būdu deklaruoti patiems, savivaldybių žemės ūkio skyriuose arba seniūnijose bei naujasis būdas – LŽŪKT rajonų biuruose. Tiesa, patarasis kainuotų, tačiau, pasak Seimo nario: „tarnyba imtųsi visiškos atsakomybės dėl deklaravimo teisingumo“.
Išpūstas burbulas?
J. Jagminas piktinosi, kad po to netikėtai pasklido kalbos, kad „vos ne dangus griūva“, LŽŪKT atims savivaldybėse dirbančių žemės ūkio specialistų darbą, ūkininkams deklaruoti teks vykti į rajono centrą ir t. t. Netgi esą įvyko speciali Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos inicijuota spaudos konferencija, o po to išplatintas pranešimas apie tai, kad pasėlių deklaravimo permainos kelia sumaištį.
Seimo nariui pritarė ir LŽŪKT direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Petraitis, pabrėžęs, jog deklaruoti jų tarnyboje nebus privalu. Jau dabar esą tarnyba aptarnauja apie 4-5 tūkst. ūkininkų, jiems panorus, bus galima teikti ir deklaravimo paslaugą (tokiems klientams ši paslauga esą būtų nemokama). R. Petraitis tvirtino, jog įstaigai perimti savivaldybių žemės ūkio specialistų darbą būtų tiesiog neįmanoma, nes turima vos 300 darbuotojų visoje Lietuvoje.
Seniūnų nuogąstavimai
Susirinkę seniūnai vis tik buvo nusiteikę įtariai. Paukštakių seniūnas Aurimas Vasiliauskas pastebėjo, kad deklaravimo klaidos, kainuojančios nemažus pinigus, yra pačių žmonių padarytos, ir nei savivaldybių specialistai, nei jokios konsultavimo tarnybos niekuo nepadės. Kad ir ką kalbėjo J. Jagminas bei R. Petraitis, seniūnas išreiškė nuogąstavimą – ar nenutiks taip, jog deklaravimo paslaugos visiems ūkininkams pasidarys mokamos. J. Jagminas absoliučiai garantavo, kad čia niekas nieko nekeičia, tik įvedama papildoma pasėlių deklaravimo „grandis“.
Kiti seniūnai pabrėžė savo seniūnijų žemės ūkio specialistais labai pasitikį ir jų darbą vertiną tik gerai. Platelių seniūnė Danutė Rapolavičienė prisiminė, kad prieš kurį laiką galvota, kad seniūnijose tikrai nepanaikins buhalterių etatų, tačiau jų neliko, tad nenuostabu, kad baiminamasi ir dėl minėtų specialistų.
Vicemeras Mindaugas Jurčius deklaravimo permainose įžvelgė didelį privalumą, kad, įsivėlus klaidoms, LŽŪKT prisiimtų visą atsakomybę, mat žmogus už suteiktą paslaugą sumokėjo. Pasak R. Petraičio, pasėlių deklaravimo paslaugą planuojama ir apdrausti.
Diskusijos dėl pasėlių deklaravimo baigtos seniūnų viltimis, kad jų pavaldiniai savo darbo vietas išlaikys bei J. Jagmino lūkesčiu, jog atsiradusį „kvailą burbulą“ bent jau Plungės rajono savivaldybėje pavyko susprogdinti.
