Statybininkų brokas šiurpina renovuojamo daugiabučio gyventojus

Į redakciją kreipėsi Plungės miesto A. Jucio gatvės 12-ojo namo, kuriame atliekami renovacijos darbai, gyventojai. Žmonės šiurpsta: kur pažvelgsi – vien brokas. „Žiūrėdamas į apdailą nematau nieko, kas būtų padaryta tvarkingai, iki galo. Ar tas brokas bus ištaisytas? Ar kas nors imsis atsakomybės? O gal būsime priversti dešimtis tūkstančių eurų mokėti už bet kaip atliktą darbą?“ – klausimus žėrė vienas vyras.

Vietoj rudos – žalia
Į „Plungę“ užsukęs žmogus ne tik pasakojo apie atliekamus darbus ir paliekamą broką, bet ir atsinešė projektus, įvairioms institucijoms teiktus prašymus, nuotraukas.
Plungiškio teigimu, A. Jucio gatvės 12-ajame name gyvenantys žmonės nebuvo dideli renovacijos entuziastai. „Jei neklystu, iš 60 butų už atnaujinimą pasirašė 31 buto gyventojai, o tai yra 50 procentų plius vienas“, – kalbėjo vyras. Darbai prasidėjo 2014-ųjų vasarą. Iš pradžių tvarkyta santechnika, šildymo sistema, elektros instaliacija. Vėliau pradėta namą šiltinti ir tvirtinti plokštes.
Sutarę, jog nori, kad priekinė namo pusė būtų kiek kitokių spalvų, nei numatyta projekte, rugpjūčio 4-ąją gyventojai raštu kreipėsi į savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ direktorių Zigmantą Daugėlą. Prašymas pakeisti sienos (fasado), laiptinės (iš išorės) ir cokolio (pamato) spalvas buvo įvykdytas – jos parinktos būtent tokios, kokių pageidauta.
„Tačiau kitos namo pusės, kurioje – balkonai, mes savo prašyme neminėjome, todėl tikėjomės, kad ten spalvos bus tokios, kokios numatytos liepos mėnesį parengtame ir Plungės rajono savivaldybės vyriausiojo architekto Ramūno
Janausko antspaudu patvirtintame projekte. Jame balkonų apdailos plokštės buvo rudos „Milan“ spalvos. Ji mums patiko, derėjo prie sienų, tad tikėjomės, kad būtent tokia ir bus“, – pasakojo žmogus.
Bet… sausio 9-ąją, kai statybininkai pradėjo montuoti balkonų apdailos plokštes, gyventojai pamatė, kad jos ne rudos, o… žalios. Žmones ištiko šokas: iš kur atsirado ta spalva, kodėl jie apie pakeitimus nieko nežino, kas šitaip nusprendė? Nepatenkinti plungiškiai skubiai sušaukė susirinkimą, į jį pasikvietė ir Panevėžio statybos tresto, „Plungės būsto“ atstovus, tačiau atsakymų į savo klausimus neišgirdo.
Nors gyventojų žalia spalva netenkino (jų nuomone, ji ne tik nedera, bet dar ir pjaunasi su sienų spalva) ir jie reikalavo keisti plokštes, kaip sakoma, „šuns balsas į dangų neina“ – montavimo darbai intensyviai judėjo į priekį. Tada nutarta raštu reikalauti, kad spalva būtų pakeista į tą, kuri numatyta projekte. 36 gyventojų pasirašytas prašymas buvo pateiktas „Plungės būstui“, Plungės rajono savivaldybės merui ir Panevėžio statybos trestui.
Rankena – 1,82 m aukštyje
Beje, prašyme gyventojai surašė ir kitus savo reikalavimus: pataisyti balkonų langų aukštį ir ištaisyti apdailos broką.
„Šį prašymą parašėme sausio 9-ąją, praėjo daugiau nei 10 dienų, o atsakymų iš organizacijų negauname. Darbai ne tik tęsiasi, bet ir baigiami. Statybininkai jau renkasi pastolius, tad suprantame, kad tos balkonų plokštės tokios ir liks – žalios, nors mes norime rudų“, – kalbėjo vyras.
Pasidomėjus, kokie apdailos darbai netenkina gyventojų, plungiškis atsakė: „Kur pažiūrėsi, visur broko rasi. Jo tiek daug, kad viską sunku net išvardyti. Daugelis tikrai gailisi, kad ryžosi į renovaciją investuoti pinigus. Kai šitiek broko, iš atnaujinimo nebus jokios naudos. Jis niekada neatsipirks, nes viskas padaryta ant juoko, taip, kad po kelerių metų vėl reikės renovacijos.“
Rodydamas ir savo, ir kaimynų butuose bei iš lauko darytas nuotraukas, gyventojas vardijo broką: balkonų atitvarai tokie aukšti, kad į butus nebepatenka šviesa, plytelės išklijuotos nekokybiškai, palangės – ne lygios, o užlaužtos, kai kurios atliekant suvirinimo darbus pradegintos, kai kur balkonų durų rankenos nepasiekiamos, nes sumontuotos 1,82 metro aukštyje, apvadai pritvirtinti ne klijuojant, o varžtais, kampai bet kaip užteplioti… „Viskas padaryta atbulomis rankomis, lyg tyčiojantis iš gyventojų. O gal mes kažko nesuprantame, gal čia kokie nauji standartai?“ – ironizavo vyriškis.
„Atsakymui turiu 20 darbo dienų“
„Plungės būsto“ direktorius, paklaustas, kodėl nereaguojama į minėtąjį prašymą, atsakė: „Reaguoju. Atsakymui turiu 20 darbo dienų, jį rengiu ir iki numatyto termino pabaigos tikrai pateiksiu gyventojams.“ Klausinėjamas apie žalias balkonų apdailos plokštes ir statybininkų paliktą broką tikino atsakyti dar negalįs – nesąs įsigilinęs į projektą. Bet juk ir plika akimi gerai matyti, kad plokštės ne rudos, o palangės – kreivai įdėtos. Negi čia dar reikia gilintis į projektą? „Taip, kiekvieną antradienį mes organizuojame gamybinius susirinkimus, apžiūrime, kas ir kaip padaryta. Aš viską ten matęs, bet rengdamas atsakymą gyventojams turiu remtis ir projektu, ir įstatymais. Tad dabar nei žmonėms, nei jums nieko atsakyti negaliu“, – karščiavosi savivaldybės įmonės vadovas.
Anot Z. Daugėlos, darbų kokybę bus galima vertinti tik tada, kai jie bus atlikti. Bet gal geriau statybininkus stabdyti tuomet, kai jie kreivai įdeda pirmą palangę, o ne kai jų bus sudėta keli šimtai? „Aš nieko nesakau. Gerai, kad gyventojai kreipiasi, kad reiškia pretenzijas. Taip ir turi būti“, – teigė „Plungės būsto“ vadovas. Taip, gyventojai šiuo atveju išties buvo labai operatyvūs, o štai į broką reaguoti turinčios institucijos skubumu pasigirti negali. Kol sureaguos (o tam turi net 20 darbo dienų!) jau ir visos žaliosios plokštės bus sumontuotos, ir visi apdailos darbai „tep lep“ būdu užbaigti…
Pirmenybė – architektų nuomonei
Už daugiabučių namų modernizavimo programą atsakingas Savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus specialistas Kazys Milierius bendravo atviriau. Jis sakė sausio 20-ąją lankęsis A. Jucio gatvės 12-ajame name, viską apžiūrėjęs, bendravęs su Panevėžio statybos tresto atsakingais darbuotojais ir daug ką išsiaiškinęs.
Pirmiausia – dėl balkonų atitvarų aukščio. Savivaldybės darbuotojo tvirtinimu, projekte nurodyta, kad tie atitvarai bus 95 cm aukščio, o yra 114 cm. „Išsiaiškinau, kad pagal galiojančias normas balkonų atitvarai negali būti žemesni nei 110 cm. Taigi išeitų, kad klaida įvelta rengiant projektą, kuriame numatytas 95 cm aukštis. Toks neleidžiamas, taigi dabartinis 114 cm – atitinkantis normas. Taip gyventojams ir paaiškinsime“, – dėstė K. Milierius.
Kitas klausimas – dėl balkonų plokščių spalvos. Specialistas pritarė, kad pirminiame projekte buvo ruda „Milan“ spalva, tačiau vėliau, pakoregavus projektą, ji buvo pakeista į žalsvą „Lisbon“ spalvą. Paklaustas, kodėl taip padaryta ir kodėl apie tai nieko nežinojo gyventojai, K. Milierius kalbėjo: „Siekdami, kad 12-ojo namo balkonai derėtų prie šalia esančio 4-ojo namo balkonų, kurie taip pat žalios spalvos, projektą pakoregavo miesto architektai. Jiems rūpėjo, kad pastatas gražiai atrodytų bendrame kontekste.“ Į klausimą, kodėl apie pakeitimus niekas neinformavo gyventojų (nors techniniame projekte yra nuoroda, kad spalvas būtina derinti su architektais ir užsakovu, t. y. „Plungės būstu“ ir gyventojais), specialistas atsakė, jog šiuo atveju lemiamas žodis priklauso architektams, nes jie geriau nei gyventojai tokius reikalus išmano. Bet pinigus mokės tai gyventojai…
K. Milierius prisipažino matęs, kad palangės užlaužtos, kad plytelės nekokybiškai klijuojamos, o štai apie 1,82 m aukštyje sumontuotas balkonų rankenas ar pradegintas palanges jis nieko nežinąs. „Jau kalbėjau su darbus atliekančios įmonės „Klaipsta“ darbų vykdytoju ir gavau pažadą, kad brokas bus ištaisytas. Dar pakalbėsiu su techniniu prižiūrėtoju Vytautu Galdiku, atstovaujančiu UAB „Kelvista“. Be to, darbams baigiantis suorganizuosime darbo grupę – iš gyventojų, „Plungės būsto“, rangovų atstovų, kuri patikrins visus darbus ir surašys, ką reikia ištaisyti. Na, manau, kad broko tikrai neliks“, – taip baigėsi pokalbis su K. Milieriumi. Ar taip ir bus? Pagyvensim, pamatysim. Bet gyventojai šiuo klausimu – tikrai ne optimistai.