Praėjusią savaitę kiek pavėluotai į posėdį rinkosi Plungės rajono savivaldybės taryba. Paprastai posėdžiaujama paskutinįjį mėnesio ketvirtadienį, tačiau šįkart politikai susirinko ne lapkričio pabaigoje, o gruodžio 3-iąją. Nors daugelis klausimų išspręsta ramiai, vis dėlto aptariant gatvių asfaltavimą ir vietos veiklos grupės finansavimą kilo gana audringų ginčų.
Turėsime Turizmo
informacijos centrą
Savivaldybės taryba pritarė, kad nuo 2016 metų sausio 1 dienos būtų įsteigta biudžetinė įstaiga Plungės turizmo informacijos centras. Jis bus įkurdintas Dariaus ir Girėno g. 27, namelyje prie parko vartų su meškomis. Pagrindinis šios įstaigos tikslas – rinkti, kaupti ir nemokamai teikti informaciją turistams ir miesto svečiams apie lankytinas Plungės rajono vietoves ir objektus.
Apskaičiuota, kad Turizmo informacijos centro darbuotojų atlyginimams per metus reikės 24 298 eurų. Planuojama, kad direktoriaus mėnesio alga bus 745,50 euro, turizmo specialisto (1 etatas) ir turizmo specialisto-vadybininko (1 etatas) – po 532,50 euro, finansininko (0,5 etato arba perkant paslaugą) – 213 eurų. Be to, pinigų reikės patalpoms išlaikyti, dalyvauti parodose, leidybai, kanceliarinėms prekėms, ryšio paslaugoms, apsaugos signalizacijai, darbuotojų kvalifikacijai kelti.
„Įstatymas – karalius“
Bene ilgiausiai posėdžiautojai užtruko svarstydami objektų, kuriuos žadama tvarkyti jungtinėmis lėšomis, sąrašą.
Priminsime, kad šių metų liepą Savivaldybės taryba patvirtino tvarką, pagal kurią vietos biudžeto lėšų skiriama objektams, kurių remontą ar įrengimą inicijuoja gyventojai ar privatus verslas. Jei tvarkyti norima visų naudojamą gatvę, Savivaldybė (iš savo biudžeto arba Kelių priežiūros ir plėtros programos) skiria 80 procentų reikiamų pinigų, jei daugiabučio namo kiemą ar įvažiuojamąjį keliuką į jį, numatytas 20 procentų Savivaldybės įnašas, jei tas kiemas ar įvažiuojamasis keliukas servitutinis, – 40 procentų.
Naujojoje tvarkoje nurodyta, jog prašymus remontuoti objektus galima teikti iki spalio 1-osios. Nors tvarka dar visai neseniai priimta, iki šių metų spalio Savivaldybės administracija sulaukė net šešių pageidavimų. Asfaltuoti prašoma Lubinų ir Saulėgrąžų gatves Nausodžio seniūnijos Noriškių kaime (preliminari objekto vertė – 399 620 eurų, Savivaldybės dalis – 319 696 eurai), automobilių stovėjimo aikštelę prie Plungės A. Vaišvilos gatvės 9-ojo namo (vertė – 41 163 eurai, Savivaldybės – 8 233 eurai, tiesa, ją norima ne asfaltuoti, o iškloti trinkelėmis), aikštelę prie A. Vaišvilos gatvės 5-ojo namo (vertė – 19 880 eurų, Savivaldybės – 7 952 eurai), aikštelę J. Tumo-Vaižganto gatvėje, prie daugiabučių namų savininkų bendrijos „Rugelis“ (vertė – 25 709 eurai, Savivaldybės – 5 141 euras), aikštelę prie ligoninės ir išvažiuojamąjį keliuką į Mendeno gatvę (vertė – 118 157 eurai, Savivaldybės – 94 525 eurai) ir Stirnų gatvę Nausodžio seniūnijos Varkalių kaime (vertė – 17 415 eurų, Savivaldybės – 13 932 eurai).
Šį klausimą anksčiau svarstęs Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komitetas pritarė visam objektų sąrašui. Tiesa, visiems darbams įgyvendinti Savivaldybei reikėtų gana solidžios 449 479 eurų sumos. Kiek vėliau apie objektus diskutavęs Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetas buvo kiek kitokios nuomonės. Jis neprieštaravo tik daugiabučių namų ir ligoninės aikštelių tvarkymui. Komiteto narių manymu, Savivaldybė negali sau leisti tokios prabangos šimtus tūkstančių eurų investuoti į gatves, kuriose – vos po kelis namus.
Taigi Savivaldybės tarybą pasiekė du sprendimo variantai. Viename – visas sąrašas, kitame – apkarpytas. Išvydęs Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pateiktą kuklesnįjį sąrašą tarybos narys Robertas Endrikas šmaikštavo: „Kai pamačiau Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pasiūlymą, patikėjau, kad esate, kaip jūs ten sakote, sveiko proto dešinieji. Apeliuodamas į tai, prašau: sveiko proto dešinieji, priimkit auksinio proto sprendimą dėl A. Vaišvilos gatvės 9-ojo namo bendrijos, kuri prašo jų iniciatyvą paremti ne 20, o 40 procentų lėšų.“
Priminsime, kad prie minėtojo namo kiemo tvarkymo darbų Savivaldybė žada prisidėti tik 20 procentų, o gyventojai prašo 40 procentų, motyvuodami tuo, kad jų kiemas nėra uždaras, per jį patenkama į dar vieną sklypą, kuriame stovi LESTO transformatorinė. Taigi išeitų, kad aikštelė servitutinė, vadinasi, Savivaldybės prisidėjimas turėtų būti didesnis.
Valdantieji nei su A. Vaišvilos gatvės 9-ojo namo gyventojų, nei su R. Endriko pasiūlymu nesutiko. Meras Audrius Klišonis opozicijos atstovui atkirto: „Šį klausimą iki tarybos nagrinėjo du komitetai ir abu pritarė, kad Savivaldybės prisidėjimas – 20 procentų. Mes vadovaujamės Registrų centro duomenimis, kuriuose nenurodytas pravažiavimo servitutas. O jūsų pasiūlymas yra korupcinis bendrijos „Rugelis“ atžvilgiu. Jų kiemas taip pat pervažiuojamas, bet jie prašo tik 20 procentų prisidėjimo, o jūs didesnio jiems nesiūlote.“ Jam pritarė Vietos ūkio ir ekologijos komiteto pirmininkas Tomas Raudys: „Įstatymas – karalius. Juk mes patys patvirtinome tokią tvarką, ji yra teisinis aktas, kurio privalome laikytis.“
Valdančiųjų atstovas Romas Remėza stojo gyventojų pusėn. Jo teigimu, Savivaldybės administracijos specialistų apskaičiuota 41 tūkstančio eurų sąmata A. Vaišvilos gatvės 9-ojo namo kiemui sutvarkyti yra nerealiai didelė. Taigi jei darbams atlikti bus organizuojamas viešasis pirkimas ir jei Savivaldybė prie remonto prisidės tik 20 procentų, tai gyventojams tie darbai kainuos brangiau, nei tvarkytųsi patys be Savivaldybės įsikišimo ir prisidėjimo.
Valdančiųjų siūlymu piktinosi ir opozicijai vadovaujanti Asta Beierle Eigirdienė: „Sakote, įstatymas – karalius, bet jis aplenkia A. Vaišvilos gatvės 9-ojo namo žmones. Juk matome, kad tvirtinant servitutą yra pridaryta klaidų, kad nepaliktas privažiavimas prie transformatorinės sklypo. Į tą įstatymą žiūrite formaliai, nematydami, kad žmonėms daroma skriauda.“ Taip pat panašios nuomonės buvo tarybos narys Liudas Skierus: „Įstatymas – karalius. O kas jį parašė? Ar tik ne mes patys?“ Politiko nuomone, neteisinga Lubinų ir Saulėgrąžų gatvėms, kuriose – gal šešios sodybos, skirti 80 procentų reikiamos sumos, tai yra 319 tūkstančių eurų, o daugiabučiui, kuriame – net 60 butų, – tik 20 procentų. L. Skierus siūlė šį klausimą apskritai atidėti ir tvirtinti naują – teisingesnę – tvarką, kuri nepiktintų žmonių. Anot jo, jei Savivaldybė investuoja, turi investuoti ten, kur intensyvus judėjimas, o ne kur keli gyventojai.
Svarstant šį klausimą posėdyje dalyvavo ir A. Vaišvilos gatvės 9-ojo namo gyventojai, bet jiems nebuvo suteiktas žodis. Na, o po balsavimo paaiškėjo, kad tarybos nariai pritaria antrajam objektų sąrašui, iš kurio Lubinų, Saulėgrąžų ir Stirnų gatvės išbrauktos. Tačiau A. Vaišvilos gatvės 9-ojo namo gyventojų noras gauti 40 procentų finansavimą liko neišgirstas.
„Negi mums minimumą mokėsite?“
Tarybos nariai ginčijosi ir svarstydami lėšų skyrimo Plungės rajono savivaldybės vietos veiklos grupei (VVG) klausimą. Bėda ta, kad VVG, baigusi įgyvendinti 2007–2013 metų projektus ir dar nepradėjusi naujojo laikotarpio (2014–2020 m.) veiklos, susidūrė su devynių mėnesių pereinamuoju laikotarpiu, kai nefinansuojamas asociacijos administravimas. Lėšos, kurių reikėtų tiems devyniems mėnesiams, – daugiau nei 25 tūkst. eurų, bet VVG sutinka ir su mažesne suma. Apsvarstyti pateikti du variantai – 16 500 eurų arba 13 500 eurų.
Diskusijas įplieskė vicemeras Mindaugas Jurčius, politikus ragindamas gerai pagalvoti, iš ko atims tuos 16 500 eurų, kuriuos norima paskirti vietos veiklos grupei. „Bendruomenėms visiems metams buvome skyrę 7 000 eurų, kaimui remti – 3 000 eurų. Atėmus šituos, reikės dar 6 500. Iš kur imsime? Atimsime iš kultūros ar švietimo?“ – klausimus kėlė M. Jurčius. Jo teigimu, Savivaldybės administracijoje dirba 230 žmonių, 90-ies iš jų atlyginimai yra tik 430–450 eurų. „Tad gal ir jiems algas pakelkime, jei VVG darbuotojoms po 727 eurus žadame mokėti?“ – kalbėjo vicemeras. A. Beierle Eigirdienė juokavo: „Turite jūs tų pinigų. Mažiau tokių juokingų sveikinimų įvairiausiomis progomis dėkite, tai ir sutaupysite vietos veiklos grupei.“
VVG vadovė Giedrė Kazakevičienė tvirtino, jog darbuotojos be darbo nesėdi. Yra įgyvendinti 52 projektai, teikiamos jų ataskaitos, tenka vykti į vietą tikrinti, teikti dokumentus ministerijai ir taip toliau. „Negi mums kaip už nekvalifikuotą darbą minimumą mokėsite? Savo darbą išmanome, priekaištų lyg ir negauname, be to, turime penkerių metų patirtį. Taigi esame vertos daugiau“, – sakė G. Kazakevičienė.
Nepaisant kilusių ginčų, dauguma posėdžiautojų pasisakė už tai, kad vietos veiklos grupei būtų skirta 16 500 eurų suma.
