Rugsėjo 17 d. pirmą kartą prie Platelių ežero susirinko būrelis narų ir jų talkininkų iš įvairių Vakarų Lietuvos vietovių dalyvauti invazinės vėžiagyvių rūšies – rainuotojo vėžio – gaudymo akcijoje.
Į renginį atvyko Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos planavimo ir tyrimų instituto vandenų biologijos ekspertas dr. Tomas Ruginis. Jis svečius supažindino su svetimų kraštų gyvūnų rūšių paplitimo ypatumais, keliama grėsme. Paaiškinta, kad dėl specifinės elgsenos, ekologinio plastiškumo, greito subrendimo ir didelio vislumo rainuotasis vėžys yra konkurenciškai pranašesnis už vietinius vėžius, kuriuos išstumia. Be to, pats būdamas atsparus, gali pernešti vėžių marą – grybinės kilmės ligą. Pastaroji yra mirtina vietiniams – plačiažnypliams ir siauražnypliams – vėžiams.
Rainuotasis vėžys, keliaudamas upeliais, sparčiai plinta upėse ir ežeruose, kuriuose iki tol negyveno. Po trumpos paskaitos talkininkai, pasiskirstę į grupes, apie dvi valandas darbavosi po vandeniu šiaurinėje Platelių ežero dalyje. Grįžę į krantą, parnešė tik 1 plačiažnyplį ir 87 rainuotuosius vėžius.
Apibendrinęs rezultatus, renginio ekspertas liūdnai konstatavo, kad Platelių ežeras tapo paskutiniuoju didžiausiu vakarų Lietuvos ežeru, kuriame įsigalėjo ši svetimžemė rūšis. Jis priminė, kad rainuotųjų vėžių gaudymas visais teisėtais žūklės būdais ir įrankiais yra leidžiamas visus metus. Susipažinę su vienintelio pagauto plačiažnyplio vėžio būdingiausiais požymiais, jaunieji akcijos talkininkai jį paleido į ežerą.Saulius SIDABRAS
ŽNPD direktoriaus pavaduotojas
