Penktadienį Plungėje lankėsi LR švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Susitiko su rajono mere, Švietimo skyriaus darbuotojais, rajono mokyklų direktoriais ir kitais.
Plungės technologijų ir verslo mokykloje
Garbius svečius iš ministerijos pasitiko moksleiviai, besimokantys padavėjo-barmeno specialybės, pavaišino žemaitišku varškės sūriu ir gira. Mokyklos direktorius Audrius Misiūnas ministrui, jo patarėjui Albertui Lakštauskui ir ministerijos specialistui Petrui Navickui pristatė mokyklos veiklą, vykdomus projektus. G. Steponavičius bendravo su mokytojais, palietė profesinio mokymo aktualijas ir santykius su aukštojo mokslo reforma. Ministras lankėsi praktinio mokymo laboratorijose, susitiko su moksleiviais, domėjosi jų veikla. Išvykdamas jis pagyrė mokymo įstaigos darbo rezultatus, pasidžiaugė pozityviu nusiteikimu ir veikla, mokyklos ir jos kolektyvo siekiu aukštų tikslų, atkreipė dėmesį į gerai aprūpintą mokyklos materialinę mokomąją bazę. Trumpai aptartos aktualios profesinio mokymo problemos.
Ministrą lydėjo Seimo narys Jurgis Razma.
Ministras vėlavo, nes sustabdė policija
Rajono savivaldybėje susitikimo su mere, rajono vadovais, Švietimo skyriaus darbuotojais pradžioje ministras pradėjo kalbą atsiprašydamas, kad truputį vėluoja, mat kelių patruliai du kartus buvo sustabdę jo automobilį. Svečias iškart paaiškino, kad sustabdytas ne už kelių eismo taisyklių pažeidimus, o tiesiog „profilaktiškai“.
Vizito tikslas – pasikalbėti apie švietimo problemas. Kalbėdamas su mokytojais apie bendrojo lavinimo finansavimo problemas, ministras pastebėjo, kad jaučiamas sunkmečio supratimas. Anot svečio, ministerija pasistengė, kad būtų numatyti vadinamieji saugikliai, neleidžiantys savivaldybėms mokinio krepšelio perskirstyti kitoms švietimo reikmėms, jei tai tiesiogiai nesusiję su mokymo reikmėmis. Tie penki procentai, kurie gali būti perskirstyti, pirmą kartą gali būti skirti septynioms sritims (psichologinei pagalbai, egzaminų organizavimui, neformaliam ugdymui ir pan.). Ministras tikisi, kad reformą įmanoma įgyvendinti, nepaliečiant pedagogų atlyginimų.
Pasak ministro, didindama mokyklų savarankiškumą, ministerija priėmė sprendimus dėl pedagogų atlyginimų aprašo pakeitimo: įvedė vadinamąsias žirkles – penkis procentus, mat vienas mokytojas dirba su šešiolika, kitas – su trisdešimt, dar projektus rengia, tad būtų nesąžininga atlyginimą mokėti pagal vieną koeficientą.
Dėl egzaminų sesijos G. Steponavičius sakė: „Mes atsižvelgėme į pedagogų pageidavimus, kad egzaminų sesija būtų pradėta vėliau, tai yra paskutiniąją gegužės dieną“. Yra ir daugiau pasikeitimų dėl egzaminų, pridūrė ministras.
Kalbėdamas apie mokyklų tinklo reorganizavimą, jis pabrėžė, kad vidurines mokyklas palikti iki 2012 m. pabaigos būtų netikslinga. Kaip svarbų momentą ministras įvardijo kaimiškųjų ir mažų gyvenviečių mokyklų pertvarkymą į gimnazijas.
Seimo nario Jurgio Razmos nuomone, kokio tipo mokyklos turi išlikti – ar vidurinės, ar ne, nuspręsti gali tik vietos bendruomenės ir savivaldybės.
Ministras atsakė į susirinkusiųjų klausimus.
„Kad vienintelėje Plungės gimnazijoje dirbtų aukščiausios kvalifikacijos pedagogai, reikliau rūpintis turėtų ir moksleivių tėvai. Jei blogai dirba mokytojai, tėvai turi netylėti, o save gerbiantis direktorius ir savivaldybė nelaikys tokio mokytojo“, – į vieną iš tėvų klausimų atsakė G. Steponavičius.
Vėliau ministras išskubėjo susitikti su mokiniais ir mokytojais.
