Švietimo pagalbos darbuotojų atlyginimams „susimeta“ mokytojai

Metų pabaigoje, dalijant Rietavo savivaldybės iždo likučius, kilo nemažos diskusijos, kurių metu Savivaldybės tarybos narys, pedagogas ir mokytojų profsąjungos lyderis Alfredas Mockus atkreipė vietos politikų dėmesį į tai, kad atlyginimai mokytojų padėjėjams gimnazijose mokami iš ugdymo plano lėšų, dėl ko mažiau pinigų lieka abiturientų konsultacijoms ruošiantis brandos egzaminams.

Socialdemokratui A. Mockui kliuvo tai, kad ir paskutinį kartą perskirstant metų biudžetą nerasta lėšų švietimo pagalbai, kaip buvo tikėtasi. Pasak politiko, spalio mėnesį taryba patvirtino naujus mokytojų padėjėjų, specialiųjų pedagogų etatus, bet pinigų jiems išlaikyti neskyrė. Mokyklos priverstos atlyginimus jiems mokėti iš mokymo lėšų – pamokoms, konsultacijoms skirto finansavimo.
„Praėjusiais metais, kai gavę iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos papildomų lėšų abiturientams surengėme dvigubai daugiau konsultacijų, valstybinio matematikos egzamino neišlaikiusiųjų vidurkis Rietave buvo daug mažesnis nei šalies vidurkis. Konsultacijų nauda akivaizdi. Tačiau, kol Savivaldybės prioritetų sąraše nėra švietimo, būsime nekonkurencingi. Kitose savivaldybėse, kur mokymo įstaigoms nereikia ugdymo plano lėšų naudoti kitoms reikmėms, darbuotojams sudaromos geresnės sąlygos, o mokiniams – galimybė gauti geresnį išsilavinimą“, – kalbėjo tarybos narys.
Po tokio kolegos pareiškimo meras Antanas Černeckis pasisakyti šiuo klausimu pakvietė Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos direktorę Almą Lengvenienę. Vadovė išsamiai nusakė situaciją: iš 706 gimnazijos mokinių ir priešmokyklinukų 78-iems nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. Jos teigimu, mokykla neblogai apsirūpinusi pagalbos mokiniui specialistais – čia dirba psichologė (1,3 etato), dvi socialinės pedagogės (po 1,1 etato), trys specialiosios pedagogės, logopedas (1,2 etato). Valstybės tam tikslui skiriamų mokinio krepšelio lėšų gimnazijai užtenka. Pasak direktorės, mokykla dar galėtų išlaikyti po dalį psichologo ir logopedo etato, tačiau nėra specialistų, norinčių dirbti ne visu krūviu.
Vaikams, turintiems emocinių sutrikimų ar mokymosi sunkumų, padeda mokytojų padėjėjai. Šiuo metu gimnazijoje dirba dvylika žmonių. Trys iš jų – visu etatu, septyni – 0,6 etato, du – 0,3 etato. Mokytojų padėjėjams nekeliami specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, jie priskiriami C kategorijos darbuotojams, kurių darbo užmokestis nedaug didesnis už minimalų mėnesinį užmokestį. Paskaičiuota, kad gimnazijai padėjėjų išlaikymas 2022 metais kainavo apie 53 tūkst. eurų. Atlyginimą mokykla jiems mokėjo iš ugdymo planui skirtų lėšų.
„Nors šiemet šiaip ne taip sutilpome, jaučiame skriaudą – juk mokytojai tarsi susimeta padėjėjų atlyginimui. Gimnazijai dabar trūksta dar 4 mokytojų padėjėjų. Paskaičiavome, kad 2023 m. jiems išlaikyti reikės jau apie 90 tūkst. eurų, todėl kreipiuosi su prašymu, kad Savivaldybė rastų galimybę prisidėti savomis lėšomis“, – detaliai nupasakojo situaciją A. Lengvenienė.
Kaip sakė gimnazijos vadovė, norinčių ir galinčių dirbti mokytojų padėjėjais kad ir ne visu etatu už nedidelį darbo užmokestį Rietave netrūksta – į vieną vietą pretenduoja net du žmonės.
Savivaldybės vadovui A. Černeckiui pasidomėjus, kaip mokymo įstaigai sekėsi baigti finansinius metus, direktorė kalbėjo, kad, preliminariais skaičiavimais, sutaupyta maždaug 29 tūkst. eurų mokinio krepšelio lėšų, kurios bus skirtos pedagoginių darbuotojų premijoms išmokėti. Jų dydis – iki 300 eurų „į rankas“, priklausomai nuo darbo krūvio. Aptarnaujančiajam personalui skirtas lėšų fondas išnaudotas, bet ir jie neliko nuskriausti – iš Savivaldybės biudžeto skirtų lėšų baigiantis metams visiems išmokėta po 100 papildomų eurų.
„Gimnazijai vis sunkiau rasti trūkstamų specialistų, ir net Rietave gyvenantys mokytojai mieliau važiuoja dirbti į kitų rajonų mokyklas. Niekas pas mums nesiveržia. Tai, kad apmokame pedagogams keliones, nebėra kažkokia ypatinga paskata, nes taip daroma visose savivaldybėse. Jeigu ir toliau nesugebėsime rasti pinigų švietimo pagalbai, žiūrėkime, kad tarybos nariams patiems nereikėtų eiti mokyti vaikų“, – laikėsi savo pozicijos A. Mockus.
A. Lengvenienė neprieštaravo politiko teiginiui, kad darbo vieta gimnazijoje pedagogams nepatraukli. Jos nuomone, taip yra todėl, kad mokykloje didelės mokinių klasės, kad mokosi ir sunkiai valdomo amžiaus vaikai, su kuriais itin sunku dirbti, ir abiturientai, kurių paruošimas brandos egzaminams – nemažas iššūkis pedagogams. „Progimnazijose, kur dirbama su sunkiau valdomais vaikais, nereikia siekti kažkokių rezultatų, kurie viešinami, „grynosiose“ gimnazijose mokosi motyvuotesni ir brandesni mokiniai, kuriuos parengti egzaminams yra lengviau“, – išvardijo priežastis, dėl kurių mokytojai mieliau renkasi darbą kitose mokymo įstaigose, gimnazijos direktorė.
Apibendrindamas iškeltą problemą meras A. Černeckis sutiko su tuo, kad ant ugdymo lėšų uždėti visą pagalbos švietimui užtikrinimo funkciją nėra visiškai tvarkinga: „Tačiau negalite neigti mokytojų padėjėjų pagalbos ugdymo procesui. Jeigu tie žmonės nedirbtų, kai kuriose klasėse ugdymas visiškai sustotų. Švietimą laikome prioritetu, bet kokiu atveju prireikus gelbstime situaciją, tad ieškosime galimybę rasti biudžete bent dalį reikalingų lėšų. Tik neužmirškime, kad ant Savivaldybės pečių ne tik švietimas, bet ir visas ūkis, kad turime spręsti iš karto visas problemas.“