Na, pagaliau sulaukėm sodų žydėjimo laiko. Gaila tik, kad tas baltas klestėjimas trumpas – savaitėlė kita ir tuoj žiedlapiais ne medžiai, o žemė jau bus nuklota. Juk nėra gražesnių dienų už gegužės, kai akis į baltus žiedus ir žalumą ganom, plaučius gaiviu oru lepinam, o kūną – saulės šiluma. Ir visai nesinori tarp keturių sienų kiurksoti.
O tarp tų keturių sienų kartais įdomūs dalykai dedasi. Žvilgtelkim, pavyzdžiui, į Seimo rūmus. Antradienį juose buvo karšta. Mat „ant kilimėlio“ buvo iškviestas teisingumo ministras Remigijus Šimašius, svarstyta jam pateikta interpeliacija, kurią inicijavo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija. Nors atrodė, kad ministro sostas gerokai išklibintas, kad jam metama gausybė kaltinimų, kad laukiama daugybės atsakymų, bet… iš didelio debesies mažai lietaus tebuvo. Mat seimūnai tik pakudakavo, pakudakavo, o ministras iš viso to skaniai pasijuokė ir savojo posto neapleido, nes… Kad netektum kėdės, reikia 71 parlamentaro „už“, o tiek nebuvo.
Tą pačią dieną premjeras Andrius Kubilius Seimui laiminti teikė 2011 metų Vyriausybės veiklos ataskaitą. Kaip rašoma respublikinėje spaudoje, dokumento turinys priminė skraidymą padebesiais, bet tai mažai kam buvo svarbu – svarstymas vyko pustuštėje salėje. Išeitų, kad seimūnams neįdomu, ką anais metais nuveikė Vyriausybė, kas liko nepadaryta, kokie artimiausi planai.
Apskritai ką aš čia kalbu?.. Kam gali būti įdomūs praėjusieji metai, kai ant nosies – Seimo rinkimai. Juk tai laikas viliotiniui prieš rinkėjus… Ir kiekvienos kadencijos pabaigoje tas pats – dabarties darbai aukojami vardan sotesnio rytojaus, tiksliau – vardan mandato (geros algos, įvairių privilegijų, teisinės neliečiamybės ir kitų gerų dalykų) dar ketveriems metams.
Iš Seimo – į Prezidentūrą. O joje – gaivūs laisvės vėjo gūsiai. Tiesa, gaivūs jie ne bet kam, o trim nuteistiesiems, kuriuos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į Malonės komisijos siūlymus, atleido nuo likusios bausmės arba ją sušvelnino.
Bene didžiausiu džiaugsmu turėtų trykšti šiauliškis Justinas Buta. Juk 1996 metais už banko apiplėšimą ir apsaugininko nužudymą jis buvo nuteistas mirties bausme. Ją panaikinus, turėjo kalėti iki gyvos galvos, o Prezidentė bausmę nukirpo iki 25 metų. Dievas duos, žiūrėk, ir dar anksčiau nuteistasis tas keturias sienas paliks. O juk buvo pasmerktas myriop…
Ir pasakykit, kad nėra po laiminga žvaigžde gimusiųjų. Galvojat: anokia čia laimė 16 metų „kaliūzėj“ pratupėti? Žinoma, tai nėra laimė, bet… priklauso, iš kurios pusės pažiūrėsi. Pavyzdžiui, faktas, kad kalėdamas vyras baigė Vilniaus pedagoginį universitetą ir tapo socialiniu pedagogu, gana viliojantis. Nors vėlgi – asmeniškai aš tokio pedagogo savo vaikui nelinkėčiau. Sakysit, kad esu netolerantiška. Galbūt…
