Iš vieno poilsiautojo, atostogavusio prie Beržoro ežero, gavome pranešimą, jog į ežerą gali patekti tarša. Kartu su Šiaulių aplinkos apsaugos departamento Plungės agentūros vedėja Irena Latakaite ir vyr. specialistu Tadu Andruška šių metų liepos 20 d. patikrinome visas žemės valdas, besiribojančias su Beržoro ežeru.
Tikrinimo metu nustatyta, kad ne visi gyventojai turi tvarkingus tualetus, kai kur pažeisti apsauginių vandens juostų reikalavimai (kraunamos nušienautos žolės, velėna, kita biomasė ir pan.). Ne visi turėjo dokumentus, įrodančius, kad buitinės nuotekos išsiurbiamos ir išgabenamos į vandens valymo įrenginius. Iš vieno gyventojo buitinių nuotekų šulinio paviršinis nevalyto vandens sluoksnis vamzdžiu sruvo į apyežerį, kito – neveikė biologiniai valymo įrenginiai. Minėtiems gyventojams taikytos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos administracinės priemonės, kiti įspėti, su trečiais kalbėtasi, tartasi dėl ežero apsaugos. Pakartotinai patikrinę pažaidos vietas, liepos 23 d. nustatėme, kad didžioji dalis pažeidimų pašalinta.
Patikrinimai, kaip laikomasi aplinkos apsaugos reikalavimų ypač jautriose Žemaitijos nacionalinio parko vietose – apyežerėse, kaip tvarkomos nuotekos Platelių miestelyje, kur biologiniai valymo įrenginiai jau veikia beveik dvidešimt metų, bet į juos nėra pasijungę apie trečdalis gyventojų sodybų, bus kartojami dar šiais metais. Paspartėjęs ežerų užaugimas, vandens žydėjimas seklesnėse, šiltesnėse priekrantėse rodo, kad ežerai nebesugeba natūraliai apsivalyti nuo į juos anksčiau ir šiuo metu patenkančios taršos. Beatodairiškas žemių tręšimas, įvairių chemikalų purškimas aplinkoje, skalbiklių naudojimas ir nevalyto vandens patekimas į gruntą bei vandenis turi kaupiamąjį ilgalaikį neigiamą efektą. Net visiškai nutraukus bet kokį teršimą į ežerus, jų užžėlimo spartėjimas ir vandens žydėjimas dar būtų žymus kelis dešimtmečius.
Liepos pradžioje tarp Platelių maudyklos ir jachtklubo pastebėtas trumpas, bet gana ryškus vandens žydėjimas. Vanduo tose vietose buvo įšilęs iki 22 laipsnių, vyravo nestiprus šiaurės rytų vėjas, suginęs visus ežere susikaupusius nešvarumus į pietvakarinį ežero kampą. Vandens žydėjimą dažniausiai sukelia greitas melsvabakterių (Cyanophyta) dauginimasis.
Melsvabakterės – tai plačiai paplitę seniausi fotosintezę vykdantys mikroorganizmai, turintys keletą išskirtinių savybių. Visų pirma, melsvabakterės gali migruoti vandenyje vertikaliai, todėl pasirenka tinkamiausią vandens sluoksnį dauginimuisi. Be to, jos būna ne tik vienaląstės, bet sudaro ir kolonijas, o zooplanktono rūšys, mintančios melsvabakterėmis, nesugeba praryti tokių didelių ląstelių sankaupų. Tam tikros melsvabakterių rūšys, esant pakankamam fosforo kiekiui, moka trūkstamą azotą pasiimti iš atmosferos. O ten jo šaltiniai neišsenkami. Dėl šios savybės jos pranašesnės už kitas dumblių grupes, su kuriomis konkuruoja dėl maisto medžiagų. Ir dar viena išskirtinė melsvabakterių savybė – tai, kad tam tikromis sąlygomis jos gali gaminti toksinus, nuo kurių gaišta žuvys, žmonėms nepatartina tose vietose maudytis.
Kas nulemia vandens žydėjimą Platelių ir kituose ežeruose? Pirmiausiai tai, kad į ežerą sovietmečiu ir dabar patenka tarša, pakliūva skalbikliuose esantys fosfatai (be kvapo ir spalvos), kurie ilgai vandenyje nesuskaidomi. Dėl žemės ūkyje naudojamų trąšų į vandenis patenka daug maistinių medžiagų – fosfatų ir nitratų. Per didelis šių medžiagų kiekis sukelia vandens augalų ir dumblių augimą, kritiškai sumažėja deguonies kiekis vandenyje. Maistinių medžiagų padidėjimas vandenyje, sąlygojantis aukščiau išvardintas pasekmes, yra vadinamas eutrofikacija. Eutrofikacijos procesas vyksta ir natūraliai gamtoje, tačiau žmogaus veiklos šį procesą paspartino tiek, kad gamta jau nebepajėgia su tuo susitvarkyti.
Dėl spartaus pakrančių užaugimo baltalksniais ir kitais menkaverčiais augalais. Dėl didžiulio poilsiautojų antplūdžio, dėl netvarkingų tualetų, į kuriuos niekas nenori eiti, dėl dreisenų, išplitusių Platelių ežere… Bet apie dreisenas ir detalesnius Platelių ežero tyrimus – kituose „Šventorkalnio“ puslapiuose.
Pastebėję taršą ar įtardami, kad teršiama aplinka, vanduo, nebūkite abejingi, praneškite mūsų direkcijai ar Plungės aplinkos apsaugos agentūrai, kvieskitės pagalbon savo bendruomenės narius. Tik bendromis visų pastangomis galime išsaugoti save ir mūsų gyvenamąją aplinką.