Vykstant Telšių Turgaus aikštės rekonstravimo darbams, Praeities tyrimų instituto darbuotojai miesto centre atlieka detaliuosius archeologinius tyrimus ir archeologinius žvalgymus. Centrinėje bei rytinėje Turgaus aikštės dalyje aptiktas archeologiškai vertingas XVII–XVIII a. kultūrinis sluoksnis su šio laikotarpio radiniais.
Archeologas Jurgis Sadauskas „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo, kad vienas svarbesnių radinių centrinėje aikštės dalyje ties Turgaus ir Iždinės gatvių sankryža – vasarą atkasti du šuliniai. Archeologo teigimu, skulptūra vandeniui atsigerti „Rotušės šulinys“ Telšių centre buvo pastatyta su mintimi, kad čia anais laikais būdavo istorinis šulinys miesto gyventojams, tačiau tiksli šulinio vieta nebuvo žinoma.
„Atliekant detaliuosius tyrimus pasimatė medinė konstrukcija. Atkasus ją paaiškėjo, kad tai yra istorinis Telšių miesto šulinys. Visai netoli rastas ir kitas šulinys. Su miesto architektu Algirdu Žebrausku svarstėme, kad vienas šulinys turbūt buvo miesto žmonėms gerti, o kitas, padarytas grubiau, – gyvuliams girdyti“, – kalbėjo J. Sadauskas.
Archeologas su asistentais, besidarbuodamas rytinėje Turgaus aikštės dalyje, prie Žemaitijos turizmo informacijos centro, aptiko, manoma, vieno pirmųjų medinių Telšių miesto pastatų liekanas. Statinys preliminariai datuojamas XVI–XVII a.. Pastato vietoje rastas itin gausus kiekis statybinės ir buitinės keramikos dirbinių, metalo gaminių, iš kurių nemaža dalis gana geros būklės.
Rasta puodynių ir jų dalių, virtuvinis indas su piltuvėliu maistui pilstyti, molinis puodelis, talpyklos skysčiui laikyti, puodyniniai kokliai, daug buitinės ir statybinės keramikos šukių bei kitų daiktų.
„Aptikti radiniai – vertinga Telšių miesto istorijos dalis. Šioje vietoje rasti pastato liekanų nesitikėjome, nes aikštė buvo suformuota gana anksti. Tyrinėjimai tęsiami, medžiaga dar renkama, tad tiksliau apie radinius ir jų istorinį palikimą bus galima kalbėti baigus darbus“, – komentavo archeologas.
- Sadauskas pastebėjo, jog Praeities tyrimų instituto komanda neretai sulaukia gyventojų priekaištų, kad dėl jų atliekamų tyrimų stringa gatvių rekonstravimo darbai. Anot pašnekovo, tokia nuomonė yra ne visai tiksli.
„Jeigu nori kloti gatvę, kur yra vertingas sluoksnis, reikia jį visą pašalinti vadovaujantis archeologine metodika – užfiksuoti sluoksnių išsidėstymą, surinkti radinius, juos ištirti, nuvežti į muziejų, taip pat užfiksuoti statinių liekanas ar kitus archeologiniu požiūriu vertingųjų savybių turinčius objektus. Žinoma, archeologiniai darbai trunka ilgai, bet jie visada yra derinami su statybininkais ir vykdomi pagal Kultūros paveldo departamento patvirtintus projektus. Tam, kad archeologiniai tyrimai netrukdytų arba trukdytų tik minimaliai, atlikdami tyrimus nuolatos bendradarbiaujame su rangos darbus vykdančios statybos įmonės darbuotojais. Esant poreikiui, archeologinius tyrimus atliekame būtent toje vietoje, kurioje labiausiai reikia“, – dėstė archeologas.
