Alsėdžių miestelyje jau šešerius metus gyvenanti Daiva Zoll, paklausta, kuo užsiima, juokdamasi atsako, kad oficialiai ji – ūkininkė. Tačiau neturi karvės, nelaiko vištų, neaugina bulvių. „Visas mano ūkininkavimas – namų aplinkos tvarkymas“, – sako moteris, turinti kur kas paslaptingesnių ir egzotiškesnių pomėgių nei ūkio darbai. Ji jau ne vienerius metus domisi ir praktikuoja seną kinų mokslą fengšui, be to, užsiima tapyba.
Žinynuose fengšui aiškinamas taip – tai su astrologija bei pagrindinėmis kinų filosofinėmis-religinėmis idėjomis glaudžiai susijusios praktikos, naudotos daugelyje gyvenimo sričių. Šiandieninis fengšui, išplitęs ir Vakaruose, didžiausią dėmesį skiria būdams, kaip žmogui harmoningai gyventi su aplinka.
„Kvepėjo“ įspūdinga sportine karjera
Daiva nėra alsėdiškė. Ji gimė, augo, mokėsi Klaipėdoje. Kadangi nuo mažens buvo aktyvi sportininkė, baigusi vidurinę, įstojo į tuometinį Kūno kultūros institutą Kaune. Daiva stumdė rutulį ir mėtė diską, jai žadėta įspūdinga sportinė karjera, tačiau… Lemtis viską sureguliavo savaip.
Dar studijuodama Daiva ruošėsi 1992 metų olimpiadai. Į jos pasirodymą tarptautinėje sporto arenoje dėta daug vilčių, tačiau jas sugriovė patirta kojos trauma.
Sportininkę gydyti ėmėsi geriausi Vokietijos sporto medikai. Užsienyje ji operuota, pusmetį gydyta. Išbandyta įvairiausių būdų, kaip Daivą, kaip itin perspektyvią sportininkę, pastatyti ant kojų, bet medikų pastangos nedavė tokių gerų rezultatų, kokių tikėtasi. „Kad žinotumėt, kiek ašarų tada išliejau. Medikai man pasakė, kad gali sutvarkyti koją taip, kad sportuočiau, bet po pusmečio ją teks amputuoti. Kitas kelias – atsisakyti sporto, bet išsaugoti koją. Kadangi nenorėjau likti viena koja, pasirinkau antrąjį variantą“, – prisiminimais dalijosi moteris.
„Kad gautum, reikia paaukoti“
Net ir tame, kad patyrė traumą, sužlugdžiusią jos sportinę karjerą, Daiva įžvelgia ir teigiamų dalykų. „Juk jei ne trauma, tarybiniais laikais tikrai nebūčiau nuvykusi į Vokietiją. Vadinasi, ir vyro, su kuriuo kartu gyvename jau daug metų, nebūčiau sutikusi“, – kalbėjo Daiva. Ji įsitikinusi – kad iš likimo ką nors gautum, pirmiau turi kažką paaukoti.
Daivos vyras – tikras vokietis Gerhardas Zoll. Susipažinusi su juo, ji dar bandė sprukti Lietuvon, bet Gerhardas atvyko iš paskos ir išsivežė pas save. Dvidešimčiai metų. Taip, būtent tiek metų Daiva praleido Vokietijos sostinėje Berlyne, kur baigė mokslus, susilaukė dukters Lindos ir susidomėjo rytiečių propaguojamu fengšui.
Tobulinosi Kinijoje
Kadangi sportu užsiimti nebegalėjo, Daiva ieškojo kitų būdų, kaip save realizuoti. O kas ieško, tas randa – Berlyne įstojo mokytis ir įgijo architektės-vidaus patalpų dizainerės specialybę. „Kol sportavau, visos mano dienos buvo sudėliotos minučių tikslumu. Likusi be užsiėmimo, nebežinojau, ko griebtis. Gana ilgai blaškiausi, ieškojau savo kelio, kol pagaliau apsisprendžiau studijuoti“, – pasakojo moteris. Tiesa, gavusi diplomą, ji gerokai nusivylė – nežinia kodėl, bet tokių specialistų paslaugos tuomet nebuvo nei populiarios, nei reikalingos.
Taigi vėl atsirado niša, kurią gana greitai užpildė susidomėjimas fengšui principais ir praktikomis. Kaip šovė mintis domėtis būtent tuo? Pasak Daivos, draugų namuose jai už akių užkliuvo knygutė apie fengšui. „Iš pradžių tiesiog buvo įdomu – su kuo tas fengšui valgomas“, – smagiai pasakojo ji. Kadangi susidomėjo, ėmė ieškoti, kur galėtų mokytis, gilinti žinias. Rado, kad organizuojami fengšui kursai architektams, dizaineriams. Taigi atsirado proga į vieną supinti anksčiau įgytą specialybę ir naująjį pomėgį.
Po kurio laiko Daivai nusišypsojo dar didesnė sėkmė – gavo pasiūlymą nuvykti į fengšui gimtinę Kiniją. Ten ji dvi savaites praleido kartu su grupe kitų susidomėjusiųjų fengšui, o svarbiausia, kad nuolat kartu būdavo ir fengšui meistras. „Žinot, Kinijoje be fengšui – nė žingsnio. Ten be meistro palaiminimo nepradedamas joks verslas. Yra miestų, kurie pastatyti būtent pagal fengšui, sakoma, kad, vadovaujantis šiuo mokslu, net garsioji kinų siena pastatyta“, – įspūdžiais dalijosi Daiva.
Moteris neslepia Kinijoje daug išmokusi ir patyrusi. Jai ypač svarbu buvę tai, kas svečioje šalyje įvyko paskutinįjį vakarą. Mat per atsisveikinimo ceremoniją fengšui meistras jai kažką pasakė. Iš pradžių ji į tai nekreipusi dėmesio, o paskui smalsumas nugalėjęs – kai vertėjo paklausė, ką reiškia meistro ištarti žodžiai, šis atsakė, kad meistras Daivą įvertino kaip fengšui specialistę ir ją palaimino.
Kad aplinka ir energija būtų harmoningos
Paklausta, kaip panaudoja įgytąsias žinias, Daiva atsakė, kad pirmiausia „ant kojų“ pastatė savo namus – sutvarkė juos pagal fengšui. Mat pastebėjo, kad „nesėkmės kampas“ tiesiog bujoja, knygos ne ten padėtos, „turto zonoje“ – skalbimo mašina stovi, lovos galvūgalis – ne į tą pusę ir t. t. Anot Daivos, viską sutvarkius taip, kaip liepia fengšui, jos gyvenime įvyko daug gerų pokyčių. Tai, žinoma, pastebėjo ir draugai, ėmę prašyti „pakoreguoti“ jų aplinką. Taip viskas ir įsibėgėjo.
Ar fengšui populiarus Lietuvoje, Vokietijoje? Pasak Daivos – taip. Ir vienoje, ir kitoje šalyje yra daugybė žmonių, manančių, kad fengšui praktika yra veiksminga, tačiau yra ir sakančiųjų, kad tai – paistalai, nesąmonės.
„Savotiškas fengšui nuo senų senovės propaguotas ir Lietuvoje. Juk buvo nustatyta, kur turi sėdėti šeimininkas, o kur piemuo, kur statyti šluotą, kad į lentynas reikia tiesti servetėles, kad reikia pridengti veidrodį ir kita. Tai irgi tam tikri principai, tik kitaip pavadinti“, – tokia Daivos nuomonė.
Moteris mano, kad ne vienam žmogui yra pagelbėjusi. Tiesa, specialiai atsiliepimų apie suteiktų paslaugų naudą ji nerenka, tačiau iš klientų gauna padėkos žinučių, dovanų, viena mergina net kvietimą į savo vestuves atsiuntė. Mat ji daug metų vis negalėdavo susirasti draugo, o kai Daiva jos namuose sutvarkė „partnerystės kampą“, ir mylimas žmogus tuoj atsirado.
Anot moters, turint žinių, savo erdvę – gyvenamąją ar darbo – galima sutvarkyti taip, kad energijų srautai derėtų su aplinka, jei ne, trukdoma žmogaus veikla, trikdomi jausmai. Daiva sako, kad nuėjusi į kokią kavinę ar pas mažai pažįstamą žmogų, nors mato, bet neaiškina, kas negerai. O štai geram draugui – išdrįsta, nes nori, kad jam viskas klotųsi gerai, ir regi, kas tam trukdo. Fengšui specialistės teigimu, virtuvėje, šalia plautuvės neturėtų stovėti dujinė viryklė, reikia, kad bent kokia medinė lentelė ar indas su mediniais šaukštais tarp jų būtų, ypač didelė bėda, jei lovos kojūgalis – į duris. Didelių problemų gali pridaryti ir namo, kuriame gyvenate, projektas. Idealus variantas – kuo tvarkingesnis kvadratas, be jokių bokštelių, išlinkimų, išsukimų. Na, o jei jaučiate, kad nuolat trūksta pinigų, išsiugdykite įprotį… klozetą laikyti uždengtą.
Paprasta, bet sako, kad veikia. Anot Daivos, masiškai fengšui taikyti sudėtinga. Tai labai individualu – juk ir dėl galvos skausmo gydytojas ne visiems citramono išrašo.
Jei Lietuva neišvarys…
Paklausta, kodėl gyventi pasirinko būtent Alsėdžius, Daiva pirmiausia paaiškino, kodėl po dvidešimties metų grįžo į Lietuvą. Moteris sakė pajutusi, kad pasiilgo Lietuvos ir maniusi, kad Lietuva taip pat jos pasiilgo. Tiesa, netraukė jos nei jūra, nei Klaipėda, nei joks kitas didelis miestas. Norėjo į kaimą, kur galėtų džiaugtis ir nuosavu namu, ir erdviu kiemu.
Ieškodama būsto, Daiva sakė apvažinėjusi visą Žemaitiją, bet vis nerasdavusi. Paskutinis taškas, prieš išvykstant į Vokietiją, buvo Alsėdžiai. Važinėjant po miestelį, jai už akies užkliuvęs vienas namas. Tada pamaniusi, kad jai ši vieta labai tiktų. Kai užsuko, sužinojo, jog tai ir yra parduodamasis namas, dėl kurio ji atvyko į Alsėdžius.
Moters teigimu, Alsėdžiai pagal fengšui – labai palankus gyventi miestelis. Ir vieta gera, ir suprojektuotas jis tinkamai – kad gerosios energijos iš visų pusių sueitų į Alsėdžių širdį.
Savo sodybą ji sutvarkiusi taip, kad, kaip pati sakė, energijos derėtų su aplinka. Be to, jos namuose pilna pačios tapytų paveikslų, kuriuos „diktuoja“ taip pat fengšui. Daiva sakė nuo vaikystės buvusi meniškos sielos, bet tapyti pradėjusi neseniai. Mat koreguodama vienos draugės biurą, ji pastebėjo, kad vienoje vietoje būtinas arba augalas, arba jo atvaizdas. Tada čiupusi reikalingas priemones ir nutapiusi paveikslą, kuris tame biure buvo labai „į temą“.
Daiva Alsėdžiuose gyvena jau šešerius metus. Dukra Linda lanko Alsėdžių vidurinę, vyras Gerhardas, kaip sakė moteris, – viena koja čia, kita – ten, Vokietijoje. Kadangi Berlyne jie vis dar turi butą, vyras vis lekia ir į savą šalį reikalų tvarkyti. Žinoma, būna, kad ir visa šeima į tenykščius namus nuvyksta.
Ar Daiva taps alsėdiške? Sako planuojanti likti čia ir įleisti savo šaknis, žinoma, jei Lietuva atgal į užsienį neišvarys.
