Į redakciją kreipėsi garbaus amžiaus plungiškių Liaudanskių šeima. Jie tikino, kad senjorus vis rečiau aplanko anūkai, mat V. Mačernio g. 33 namo bendrijos pirmininkė Edita Bertašienė esą taip uoliai saugo kiemo žolyną, kad nei vaikas, nei šunelis negali uždraustoje teritorijoje nė kojos padėti.
„Užsisėdo“?
Ponia Danutė Liaudanskienė ir jos vyras Vytautas Liaudanskis pasakojo, kad jų kantrybė trūkusi tada, kai daugiabučio namo bendrijos „Banga“ pirmininkė E. Bertašienė pravirkdė jų penkerių metų proanūkį. „Taip jau ant mūsų šeimos ši ponia „užsisėdo“, kad vaikai nebegali nė į lauką išeiti“, – sakė V. Liaudanskis. O atsitikimas labai paprastas: penkiamečiai vaikai išėjo į kiemą kamuoliuko pamėtyti, o šis ant minėtojo žolyno užriedėjęs. Kaip pasakojo mūsų pašnekovai, rūpestinga namo bendrijos pirmininkė uoliai puolė žolynėlio gelbėti. Ji, atbėgusi iš ketvirto aukšto, neva ne tik iš vaiko kamuoliuką atėmė, bet ir gerokai jį paauklėjo, vaikas grįžo verkdamas. Tam, kad atgautų žaislą, turėję įsikišti ir proseneliai.
Šiuo metu proanūkiai ant minėto daugiabučio kiemo žolyno bijantys ir koją užkelti. O juk, sulaukus pensinio amžiaus, tikras džiaugsmas, kai proanūkiai aplanko. D. Liaudanskienė „Plungei“ pasakojo, kad mažasis ir kitus kaimynus drausmina: „Neikit per šį žolyną, pikta teta užpuls“.
Pareina kruvinom alkūnėm
Anot vyro, net kunigai leidžia ant pievelės atsisėsti, o čia baimė ir šunelį išvesti ar paukštelį palesinti. Namo pirmininkė esą itin akylai visus kaimynus stebi – viską ji mato.
Nuvykę į vietą įsitikinome – žolynėlis prie namo tikrai yra, dailiai nušienautas, neapleistas. Kai kurie namo gyventojai ir darželį išpuoselėjo – gėleles augina. Tad kodėl kieme vaikams negalima žaisti?
„Nejaugi aš, devyniasdešimtus metus einantis senelis, nebegalėsiu savo kieme ant žolynėlio atsisėsti? Ir negi dėl to, kad žolynas būtų išpuoselėtas, ant asfalto vaikams reikės lakstyti? Juk mažieji žaisdami dažnai griūva ir dėl asfalto dangos pareina kruvinom alkūnėm bei keliais. Negi jiems į žolyną nebegalima nė žingsnio žengti?“, – kalbėjo pasipiktinęs V. Liaudanskis.
Tvarka turi būti palaikoma
Kai atvykome į daugiabučio kiemą, pamatę žurnalistus, išėjo ir daugiau kaimynų. Gintaras Vilimas mums paaiškino, kad daugiabutyje gyvena per 50 šeimų, visi turi savo nuomonę, jų skirtingi interesai, o norint gražiai gyventi – tvarką reikia palaikyti, tačiau pripažino, kad lazdos perlenkti nereikėtų.
„Į žolyną su kamuoliais ir dviračiais nėra reikalo lįsti, jei pirmininkė piktinasi, vadinasi, ne be reikalo. Su tais sviediniais vaikai ir darželio gėles gali išlaužyti. Jei vaikus išleidi su sviediniu – reikia juos ir prižiūrėti, kad langų neišdaužytų, gėlių neišlaužytų. Ar negalėtų vaikai kitoje namo pusėje žaisti“? – klausė gėlių darželį puoselėjanti kaimynė.
Pasak G. Vilimo, name yra pirmininkė, kuri atsakinga už tvarką, tačiau jeigu nebegali kaimynai tvarkinga aplinka pasidžiaugti – gal kiek ir perlenkta. Tie, kurių vaikai užaugę, svetimųjų trūkumus mato, o tie, kurie turi mažų vaikų, irgi nori, kad mažieji galėtų laisvai krykštauti ant žolyno.
Kas iš tos tvarkos?
Šunelius vedžiojančios kaimynės irgi pritarė, kad dėl šio žolyno kiek persistengta: jei iš penkiamečių vaikų kamuoliukas atiminėjamas, ką jau kalbėti apie šunelius. Prie namo esantis žolynas tikrai tvarkingas, bet kas iš to, jei šia tvarka negalima pasidžiaugti? Neva, neduok, Dieve, kas kėdę ant jo pasistatys – užsitrauks pirmininkės nemalonę.
Liaudanskių šeimyna kaimynų teiravosi, ar gali senatvėje ramiai ant žolyno pasėdėti, kaimynai pripažino, kad erdvė prie namo – bendra. Todėl ir visų interesų turėtų būti paisoma.
Nuo ko gelsta pušys?
Telefonu pakalbinta „Bangos“ bendrijos pirmininkė E. Bertašienė patikino, kad šalia namo esančią veją prižiūri bendrija. Prieš kurį laiką ji buvusi taip ištrypta, kad net plika žemė juodavusi. Bendrija žolynėlį atgaivino, kad jame vėl žaliuotų, o ne geltonuotų žolė. Ji prisipažino kaimynų prašiusi žolynėlio netrypti. Pasak pašnekovės, jų namo vaikai esantys geri, paprašyti žolės netrypti – pasitraukia.
Pirmininkę liūdina ir tai, kad nuo kaimynų šunų šlapimo neva gelsta pasodintos pušelės, neretai jas tenka atsodinti. Ji tikino, kad siekianti tik tvarkingos ir gražios aplinkos. O kamuoliuką iš vaiko, jei ir atėmusi, tai tuoj pat jiems esą ir sugrąžinusi.
Be abejo, liūdna, kad dažnai kaimynai tik „į savo dūdą pučia“, nenorėdami suprasti, kad gyvenančiųjų daugiabutyje norai bei poreikiai skirtingi. Todėl, norint išvengti konfliktų, privalu ieškoti bendro visus tenkinančio sprendimo. Beje, ar verta tvarkyti vien tik dėl tvarkos? Juk daug smagiau sutvarkyta aplinka visiems bendrai pasidžiaugti.
