Gegužę, sužaliavus laukams, sušyla žmonių širdys. Tai metas, kai prisimename savo pradžią, kai visos gėlės, šypsenos ir padėkos žodžiai skiriami joms – stiprioms, kantrioms, nepakeičiamoms. Tokia ir žlibiniškė Rūta Čiuželienė. Mamą, kurios rankose užaugo net septyni gyvenimai, Lietuvos Respublikos Prezidentas apdovanos medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“. Toks motinystės įvertinimas rodo, kad valstybės pamatai dažnai statomi ne tribūnose, ne institucijų kabinetuose, o namuose – ten, kur auga vaikai, kur formuojasi vertybės ir kur meilė tampa stipriausia jėga.
Motinos širdis ne vargus, o džiaugsmus matuoja
Motinos diena ateina kartu su bundančia gamta ir primena: kaip žemė augina daigus, taip mama augina žmogų – per bemieges naktis, į delną įsikibusias mažas rankas ir begalinę kantrybę. Tik laiko tėkmėje visi vargai užsimiršta. Nepamena jų ir žlibiniškė.
Į motinystės kelią jauna, įsimylėjusi Rūta įžengė būdama aštuoniolikos metų. Prisimena, kad anuomet su vyru Danieliumi negalvojo, kokios šeimos – didelės ar nelabai – norėtų.
Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Plungė“ 2026 m. balandžio 30 d. numeryje (Nr.32)
