Po kovo 7 dieną įvykusio konkurso paaiškėjo, kad Rietavo miesto seniūno pareigas eis rietaviškis, ilgametis muitinės pareigūnas Petras Lengvenis. Paprašėme jo atsakyti į keletą klausimų ir pasidalyti mintimis apie tai, koks turėtų būti miesto šeimininkas ir ko reikia, kad seniūnija gerai atliktų savo funkcijas.
– Kur gimėte, augote, ką esate baigęs, kur dirbote anksčiau? Trumpai pristatykite savo šeimą.
– Man 54 metai. Gimiau netoli Rietavo, Kvėdarnoje. Nuo 1976-ųjų gyvenu Rietave, todėl save laikau tikru rietaviškiu. 1981 metais baigiau Lauryno Ivinskio vidurinę mokyklą. 1986-aisiais su pagyrimu baigiau Lietuvos žemės ūkio akademiją ir įgijau inžinieriaus mechaniko specialybę. Šešerius metus dirbau ir gyvenau prie pat Rietavo, buvau išrinktas Giliogirio kolūkio pirmininku. Nuo 1992-ųjų vėl gyvenu Rietave. Taigi niekur ir nebuvau pabėgęs.
Esu vedęs. Su būsimąja žmona Alma (Rietavo savivaldybės tarybos narė – aut. past.) susipažinau studijų metais Kaune, ir man pavyko prisivilioti dzūkę į Žemaitiją. Šiuo metu Alma dirba Plungės technologijų ir verslo mokyklos Rietavo filialo direktore. Turime dvi dukras. Jos abi gyvena Vilniuje. Vyresnioji Eglė baigė Vilniaus universitete geografiją ir dabar augina mažąjį Petrą. Jaunesnioji Aistė, baigusi Sveikatos mokslų universitetą Kaune, toliau studijuoja Vilniaus universiteto psichiatrijos rezidentūroje.
– Esate rietaviškis. Ar dalyvaujate Rietavo bendruomenės gyvenime, gal priklausote visuomeninėms organizacijoms?
– Bendruomenės gyvenime dalyvauju gana aktyviai. Jau daug metų esu Rietavo miesto medžiotojų klubo pirmininkas. Taip pat priklausau Žemaičių kultūros draugijai. Daug metų dalyvavau Rietavo sporto klubo „Liūtas“ veikloje. Esu aktyvus Rietavo ir Zarbeko partnerystės draugijos „Kelias“ narys.
– Kokios pastaruoju metu yra Jūsų pareigos?
– Nuo 1995 metų dirbu Lietuvos muitinėje. Paskutines dienas einu Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto pamainos viršininko pareigas.
– Kodėl statutinis pareigūnas nusprendė tapti miesto seniūnu?
– Lietuvos muitinėje išdirbau 22 metus. Atėjo metas keisti darbą, nes pajutau rutiną. Norisi aktyvesnės veiklos, bendravimo su žmonėmis, didesnės saviraiškos.
– Kaip įsivaizduojate seniūno darbą?
– Seniūnija nėra tik vieta, kur tvarkomi popieriai. Pirmiausia čia turi suplaukti visos seniūnijos problemos, gyventojų rūpesčiai ir bėdos. Seniūnas privalo išklausyti ir, svarbiausia, girdėti žmones. Sprendimai turi būti priimami greitai, nevilkinami, tačiau gerai apsvarsčius. Esu komandinio darbo šalininkas. Seniūnas turi turėti ateities viziją, numatyti darbus į priekį, norėti ir mokėti sutelkti žmones tiems darbams padaryti.
– Tikriausiai matote, ko labiausiai trūksta miestui. Kuriai iš seniūnijos funkcijų, Jūsų nuomone, reikėtų skirti daugiau dėmesio?
– Turiu savo nuomonę apie seniūnijos darbus. Tačiau visų pirma noriu iš arčiau susipažinti su problemomis, kylančiomis atliekant seniūnijos funkcijas. Visas problemas reikia gerai išanalizuoti, žiūrėti jų priežastis, o tik tada jau jas spręsti.
– Nauja šluota švariai šluoja. Kokius darbus planuojate atlikti pirmiausia?
– Nesu vienkartinių akcijų šalininkas. Mano nuomone, šluota turi gerai šluoti visada. Ir tikiuosi, jog seniūnija taip dirbs, kad mums nereikės vis naujų „šluotų“.
– Kokiomis savybėmis turi pasižymėti geras miesto šeimininkas? Ar Jums jos būdingos?
– Kaip jau sakiau, esu komandinio darbo šalininkas. Man labai svarbi visų nuomonė. Moku bendrauti su žmonėmis, moku juos išklausyti ir, svarbiausia, išgirsti. Esu žemaitis, vadinasi, truputį užsispyręs, mėgstu sprendimus priimti greitai ir juos užbaigti.
Daugiau: Muitinės tarpininkas