Gruodžio 31 dieną Plungės rajono savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje užsiminta apie dalykus, ties kuriais, kai kurių susirinkimo dalyvių nuomone, reikėtų sutelkti ypatingą dėmesį, kurie aktualūs kalbant apie viešąjį interesą ir kuriuos reikėtų spręsti atsakingai, neatidėliojant ateičiai. Tai – šilumos ir atliekų tvarkymo ūkiai savivaldybėje.
Vienas iš konferencijos dalyvių Savivaldybės tarybos narys Liudas Skierus buvo kategoriškas. Jis tvirtino, kad, informuojant visuomenę apie ekonominius Savivaldybės reikalus, nevalia nekreipti dėmesio į tai, kaip dirba Plungės šilumos tinklai ir Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (TRATC).
„Turime tokią tiksinčią bombą – TRATC-ą. Gal šiuo metu gali pasirodyti, kad už jų paslaugas mokame normalią kainą, tačiau netvarka, kuri dedasi toje bendrovėje, ateityje mums prognozuoja smarkiai išaugsiančią kainą“, – mano politikas. Taip pat L. Skierus pabrėžė, kad šie nuogąstavimai ir abejonės dėl tinkamo TRATC-o darbo turėtų rūpėti ne tik Plungės rajono savivaldybei, bet ir Mažeikių, Telšių rajonų, Rietavo – juk ir čia atliekų klausimą kuruoja minėtoji bendrovė. Tik kažkodėl šios nerodo susidomėjimo ir didelės kritikos šiukšlių tvarkymo įmonei neišreiškia.
Savivaldybės vadovas Audrius Klišonis pastebėjo, kad Telšių regiono atliekų tvarkymo centras pagal galiojančius nuostatus tikrinamas ne tik finansų auditorių – jo laukia ir veiklos auditas. Meras pabrėžė, kad tikimasi, jog veiklos patikrinimas duos realios, o ne formalios naudos.
Apie tai, kad TRATC dirba ne taip, kaip turėtų, ne kartą buvo užsiminta per Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdžius. Juose akcentuota, kad ši bendrovė dirba aplaidžiai, neūkiškai, kad ir be jokių auditų matyti, „jog TRATC-e kažkas negerai“. Gal šiais metais, atlikus įmonės veiklos auditą, tas „kažkas“ pagaliau paaiškės?
Konferencijoje suabejota ir Plungės šilumos tinklų veiklos efektyvumu.
Anot L. Skieraus, praėjusiais metais Savivaldybėje bandyta žengti žingsnius, kurie turėjo nulemti pokyčius šilumos ūkyje, tačiau viskas vyko… keistai ir pernelyg lėtai. „Užuot konsultantų padedami aiškinęsi, kokias turime galimybes patys daryti įtaką reikalingiems pokyčiams šilumos ūkyje, mes įsivėlėme į mums primestas neaiškias sutarties (sutartis tarp „Plungės bioenergijos“ ir Savivaldybės – aut. past.) pratęsimo istorijas. Praradome daugiau nei pusę metų nieko nedarydami ir šiandien vėl galvojame apie jos pratęsimą, kuris būtų ne tik mums nereikalingas, bet netgi žalingas. Juk matyti, kad savivaldybėse, kurios pačios tvarko šilumos ūkį, yra ketvirtadaliu pigesnė šiluma. Nuo sausio už kilovatvalandę mokėsime 7,13 cento – niekada tokios kainos nesame turėję“, – pastabas dėstė L. Skierus. Politikas dar pridūrė, kad šiuo metu Plungės šilumos ūkyje vyrauja tarnystės principas, o turėtų būti dirbama partnerystės pagrindu. „Visuomenė tokių dalykų negali leisti“, – įsitikinęs jis.
Tačiau, A. Klišonio manymu, situacijos vertinti remiantis emocijomis nederėtų, esą šilumos ūkyje yra „niuansų, kurie nuo mūsų nepriklauso“, o naujasis Šilumos tinklų vadovas turėtų tinkamai susitvarkyti su jam patikėtomis pareigomis: „Yra gerai išstudijavęs konsultantų paruoštą šilumos ūkio studiją, organizuoja tas derybas, kurios turi būti rengiamos.“
