Ketvirtadienį vykusiame Plungės rajono savivaldybės posėdyje jau nebe pirmą kartą aistros labiausiai virė dėl Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC’o), kuris po praėjusiųjų metų atsiradusias milžiniškas savo finansines skyles siekia lopyti gyventojų sąskaita.
Nemažai diskusijų sukėlė ir detaliųjų planų tvirtinimas. Na, ir pora gerų žinių – Savivaldybė gavo keletą milijonų litų iš valstybės, tad nors kiek sumažės jos įsiskolinimas. Taip pat nuspręsta nenaikinti Narvaišių pagrindinės mokyklos Aleksandravo pradinio ugdymo skyriaus.
Skolingųjų sumažėjo
Tarybai pristatytos Savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, uždarųjų akcinių bendrovių 2009 metų veiklos, pelno (nuostolio) paskirstymo bei finansinės ataskaitos. Kaip sakė Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Mykolas Pronckus, palyginti su 2008-aisiais, pernai nuostolingai dirbusių įmonių buvo mažiau. Užpernai patirta apie 2,5 mln. Lt nuostolių, o pernai jau trigubai mažiau – apie 873 tūkst. Lt. Didžiulė dalis lėšų negauta. Štai Plungės šilumos tinklams organizacijos ir gyventojai skolingi daugiau nei 2,6 mln. Lt, „Plungės vandenims“ – beveik pusę milijono – 481 tūkst. Lt. Anot M. Pronckaus, skolos tik auga ir nieko rimto čia nepadarysi.
TRATC’ui bankrotas?
M. Pronckaus teigimu, didžioji pernai patirtų nuostolių dalis – net apie 800 tūkst. Lt – priklauso TRATC’ui. Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdyje šios bendrovės direktorius Algirdas Vaitkus buvo sakęs, kad milžinišką skolą teks mažinti didinant paslaugų įkainius. Taryba šio klausimo kol kas nesprendė, bet ateityje įkainių didinimo galimybė neatmetama. Štai, anot tarybos nario Audriaus Klišonio, kiek jis susipažinęs su TRATC’o padėtimi, įmonei jau beveik galima skelbti bankrotą: „Su tokiais nuostoliais, su tokiom išlaidom… dalykai tikrai nenormalūs!“
A. Klišoniui antrino kitas tarybos narys Algirdas Kurcikevičius, teigęs, kad TRATC’as – abejonių kelianti įmonė, kurią nuolat reikia mokyti, kaip dirbti. Jis stebėjosi, kodėl gerokai didesnę teritoriją aptarnaujantis Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras turi 36 darbuotojus, o štai mūsiškis TRATC’as nedaug mažiau – 35… Tiesa, TRATC’ui nemažai įsiskolinusios apskrities savivaldybės: bemaž 2 mln. – Mažeikių rajono savivaldybė, daugiau nei 1 mln. – Telšių rajono, 730 tūkst. Lt – Plungės rajono ir 450 tūkst. Lt – Rietavo savivaldybė.
Ne tik TRATC’o skolos kėlė tarybos narių nepasitenkinimą. A. Klišonio teigimu, bendrovė, nepasitarusi su Savivaldybe, savavališkai padidino tarifą už atliekų įvežimą. Esą sprendimas priimtas pritarus keturiems bendrovės valdybos nariams. Kaip sakė A. Klišonis, viena iš TRATC’o steigėjų yra Savivaldybė, tad, priimdama panašius sprendimus, bendrovė privalo su ja tai suderinti.
Merės Elvyros Valerijos Lapukienės nuomone, reikia keisti nuostatus. „Nuo nuostatų akcijų skaičius nesikeičia“, – replikavo administracijos direktorius Albertas Krauleidis. Mat Savivaldybė turi tik 25 procentus TRATC’o akcijų. „Jie spjauna ir daro, ką nori!“ – piktinosi A. Klišonis.
Vietoj dviejų likviduos vieną
Dėl mokinių stygiaus nuo šių metų rugsėjo ketinta naikinti Plungės rajono Narvaišių pagrindinės mokyklos Aleksandravo ir Senamiesčio vidurinės mokyklos Glaudžių pradinio ugdymo skyrius. Kaip sakė Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Audrius Misiūnas, situacija pasikeitė tik dėl Aleksandravo. „Turėjo būti devyni vaikai, tačiau jie „susiorganizavo“ daugiau – bus keturiolika ar penkiolika“, – pasakojo A. Misiūnas, tad šis skyrius kol kas liks. Anot A. Misiūno, toks „susiorganizavimas“ suprantamas – tėvai nori, kad vaikai būtų šalia: „Juk aplink visokių dėdžių ūsų vaikšto…“ O štai Glaudžių pradinio ugdymo skyriaus neliks, penki jame besimokę vaikai bus pavežami mokytis į miestą.
Pasak A. Misiūno, planuotų pakeitimų nebebus ir Žlibinų Igno Končiaus pagrindinėje mokykloje (planuota padaryti pradine). Miestelyje likus gyventi dviem daugiavaikėms šeimoms, planuojama, kad mokykloje rugsėjį bus 88 mokiniai, tad kol kas mokykla liks, kokia buvusi, – bent jau iki 2012 metų rugsėjo.
Gražūs norai ar klastingos užmačios?
Taryba sprendė, ar siūlyti Telšių apskrities viršininko administracijai įtraukti į neprivatizuojamųjų sąrašą apie 0,86 ha ploto žemės sklypą Birutės gatvėje, šalia UAB „Plungės kooperatinė prekyba“. Sklypas būtų naudojamas visuomenės poreikiams – taptų rekreacine žaliąja zona. Anot merės, šio sprendimo iniciatorius – pati minėtoji bendrovė. Esą, kad įmonės darbuotojai turėtų kur išeiti atsisėsti, pailsėti. Plotą pati įmonė įsipareigojanti ir tvarkyti.
A. Klišonis čia įžvelgė kažin ką negero, pasipiktinęs, kad iš tokio sklypo Savivaldybei jokios naudos – nebus gaunama pajamų. „Tegu įsigyja ir moka mokesčius“, – siūlė tarybos narys.
„Blogų kėslų čia tikrai nėra. Ten apleista teritorija. Tiesiog norima padaryti gražų dalyką. Kas norės įsigyti tokį plotą? Jokių pajamų nebus“, – kitą pusę gynė tarybos narys Robertas Endrikas, UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ statybos padalinio vadovas.
Tačiau A. Klišonis nenorėjo tokiomis gražiomis užmačiomis patikėti ir stebėjosi, kodėl įmonės įsipareigojimas minėtąjį plotą tvarkyti, prižiūrėti nėra patvirtinamas atitinkama sutartimi? Merės teigimu, tai paprasčiausias „garbės kodeksas“, ji tvirtai tikinti, kad šis žemės sklypas bus prižiūrėtas, tad jokios sutartys dėl to nebus sudaromos.
Balsų dauguma taryba pritarė sklypą įtraukti į neprivatizuojamuosius, o R. Endrikas, kaip suinteresuotasis, nuo šio sprendimo nusišalino.
Ar kam rūpi viešasis interesas?
Tarybai tvirtinti pateikti penki detalieji planai. Dėl keturių iš jų problemų nekilo, o štai dėl vieno užvirė diskusija.
Ginčytasi dėl Juozui Ramanauskui nuosavybės teise priklausančių 0,2432 ir 0,8263 ha žemės ūkio paskirties plotų Noriškių kaime, Plungės rajone. Detaliuoju planu būtų pakeičiama tikslinė žemės naudojimo paskirtis iš žemės ūkio į gyvenamąją. Paprasčiau tariant, tai galėtų reikšti dviejų naujų namų atsiradimą ant Plungės jūros kranto.
Dar Vietos ūkio reikalų komitete tarybos narys Voldemaras Bučius iškėlė klausimą dėl spartaus laisvo Plungės jūros pakrantės ruožo mažėjimo. „Neginčytina, kad tai – gyvenamoji teritorija. Čia ginamas viešasis interesas“, – tarybos nariams priminė V. Bučius.
Pasak tarybos nario, 2001 metais aplinkos ministro įsakymu patvirtintos paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklės buvo palankesnės visuomenei. 2007 metais minėtosios taisyklės buvo koreguojamos. Pagal jas pakrantės apsaugos juosta (25 m) dvigubėja tik gyvenamosiose teritorijose. Punkto, kad apsaugos juosta dvigubai platėja, jei telkinys yra 3 km nuo miesto ribų, neliko. O toje vietoje Plungės jūros pakrantė yra vos už keliasdešimties metrų nuo miesto ribos.
Komiteto posėdžio metu V. Bučius sakė matąs išeitį: kad apsaugotų pakrantę nuo privatininkų tvorų, reikia pakoreguoti miesto ribą. Tuomet pakrantė nebebūtų okupuota. Tarybos posėdžio metu V. Bučius teigė dėl susidariusios situacijos išsiuntęs paklausimus į aukštesnes instancijas ir siūlė tarybos nariams, laukiant atsakymų iš šių institucijų, nukelti detaliųjų planų tvirtinimą iki kito posėdžio. Tačiau taryba laukti nepanoro – planai patvirtinti.
Šildymo tarifai nedidės
M. Pronckus informavo, kad nuspręsta nedidinti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių ir fiksuotų tarifų. Taryba nusprendė, kad trisdešimčiai Plungės miesto daugiabučių, kuriuos aptarnauja Telšių gatvės katilinė, nešildymo metu už sistemos priežiūrą mokėti nebereikės, mat ši katilinė tuo metu uždaroma.
Pinigėliai „iš viršaus“
Kaip tarybą informavo M. Pronckus, iš valstybės biudžeto Savivaldybės gavo kiek daugiau nei 3 mln. Lt. Taip pat Savivaldybei leista negrąžini apie 700 tūkst. Lt skolos. Tad, pridėjus juos prie skirtųjų lėšų, gauti pinigai – apie 4, 2 mln. Lt – bus paskirstomi Savivaldybės biudžetinėms įstaigoms. Anot Finansų ir biudžeto skyriaus vedėjos Daivos Mažeikienės, gauti pinigai skirti 2010 metų skoloms sumokėti.
