Mes bandome ieškoti laimės, prasmingo gyvenimo receptų, svarstome, kokia mūsų misija šioje žemėje. Naršome internete, ieškome patarimų, kurie taptų gyvenimo kredo. O gal fanatiškai besirūpindami sveikata bandome pratęsti savo betikslį buvimą šiame pasaulyje. Neretai maskuodami savo trūkumus po storu makiažo sluoksniu pasišnibždame apie tuos, kurie atrodo kitokie, kurie nesilaiko nusistovėjusių gyvenimo normų ir balansuoja ties donkichoto, kvailio, o gal genijaus riba.
Didis menininkas yra tas, kuris moka atsiriboti nuo autoritetų, sugeba kurti, nuolat sukasi užgimstančių idėjų, simbolių ir sąskambių sūkuryje.
Prieš 140 metų rugsėjo 22-ąją devynių vaikų šeimoje gimė lietuvių kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Jo biografijų autoriai, kūrybos tyrinėtojai pažymi, kad vaikystę būsimasis menininkas praleido Druskininkuose, kur tėvo vargonininko prižiūrimas išmoko skambinti fortepijonu. Baigęs liaudies mokyklą, jaunasis Čiurlionis svajojo savo gyvenimą paskirti kūrybai.
1889–1893 metais muzikos žinias M. K. Čiurlionis gilino kunigaikščiui Mykolui Oginskiui priklausančio Plungės dvaro orkestro mokykloje. Ten pramoko muzikos teorijos, grojo dvaro orkestre, kūrė. Jo talentui neabejingi buvo dvarininkai. Kunigaikščio M. Oginskio parama leido M. K. Čiurlioniui studijuoti Varšuvos muzikos institute, vėliau tobulintis Leipcigo karališkojoje konservatorijoje. Čia gimė jo neoromantiniai muzikos kūriniai. Leipcige, didžiajame Vokietijos kultūros centre, M. K. Čiurlionis visapusiškai lavinosi, skaitė filosofijos raštus, lankėsi muziejuose, operose. Šiuo laikotarpiu sukurtas vienas garsiausių jo kūrinių – simfoninė poema „Miške“.
Dar besimokydamas Plungėje, M. K. Čiurlionis piešdavo miesto apylinkes, tačiau profesionalaus dailininko kelią pradėjo gerokai vėliau. Įstojęs į Varšuvos dailės mokyklą pastebėjo, kad joje nemoko nieko, ko jis norįs išmokti. Savo paveiksluose menininkas stengėsi atskleisti paslaptingas būties, pasaulio sukūrimo paslaptis.
XX a. pradžioje M. K. Čiurlionis bendravo su lietuvių inteligentais, kolegomis dailininkais, rengė lietuvių dailės parodas, kuriose buvo eksponuojami ir jo piešiniai. Jis buvo Muzikos fondo kompozitorių kūrybai remti valdybos narys.
Mūsų krašte menininkas ne tik sėmėsi žinių apie muziką, grojo – 1909 m. sausio 1 d. Šateikių Šv. evangelisto Morkaus bažnyčioje jis susituokė su rašytoja Sofija Kymantaite.
1910-ųjų kovą nuo įtempto kūrybinio darbo ir nepriteklių išsekęs M. K. Čiurlionis pradėjo gydytis Raudonojo dvaro psichiatrijos sanatorijoje Pustelnike, netoli Varšuvos. Po metų vos 35 -erių sulaukęs genialus kūrėjas pasivaikščiojimo metu persišaldė ir mirė nuo plaučių uždegimo.
Neilgas gyvenimo kelias, o kiek surengta parodų, parašyta simfonijų, nutapyta paveikslų. Tai svarus kūrybinis palikimas ateities kartoms, įdėtas didžiulis indėlis į Lietuvos, o ir visos Europos kultūrą.
Didįjį kūrėją mums primena jo muzika, paveikslų ciklai ir tos vietos, kuriose jis gyveno ir lankėsi.
