Spalio 12-ąją Klaipėdos apygardos teismas paskelbė sprendimą civilinėje byloje dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas – Žemaitijos nacionalinio parko (ŽNP) direkcija, o atsakovas – klaipėdietis Alfredas Šiušis (g. 1965 m.).
Istorija prasideda
Skaitytojams priminsime, kad ši byla po Plungės rajono apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismus keliauja jau trejus metus.
Teismų karuselė įsisuko dėl to, jog dar 2012-ųjų liepos mėnesį ŽNP vyr. specialistas Vaclovas Ramonas (šiuo metu nebedirba) nustatė, kad A. Šiušis savo žemės sklype, esančiame Babrungo seniūnijos Grigaičių kaime, prie Ilgio ežero, savavališkai užpylė apie 18 arų ploto pelkę ir taip ją sunaikino. Administracine tvarka skirtą baudą kaltininkas sumokėjo, bet atlyginti gamtai padarytą žalą atsisakė, nes suma – 3 453 Eur – pasirodė per didelė. Be to, klaipėdietis tikino žvyru užpylęs ne pelkę, o pievą. Tada ŽNP direkcija ir kreipėsi į teismą, prašydama iš A. Šiušio priteisti nurodytąją sumą.
Visų pirma painią bylą su visais pateiktais įrodymais nagrinėjo Plungės rajono apylinkės teismas. 2013-ųjų gruodžio pabaigoje jis ŽNP direkcijos ieškinį atmetė ir atsakovo naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė pasinaudojo apskundimo teise. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs skundą, bylą nagrinėti iš naujo grąžino Plungės teismui.
Pakartotinis
nagrinėjimas
Nagrinėjant bylą pakartotinai, pasitelkti svaresni įrodymai, kad žala gamtai buvo padaryta. ŽNP atstovų – direktoriaus Ramūno Lydžio, jo pavaduotojo Giedriaus Norvaišo ir advokato – prašymu dar kartą apklausti liudytojai, prašyta leidimo atlikti hidrogeologinę ekspertizę. Teismas tokį leidimą davė, nes manė, jog be ekspertų išvadų tiesa vargu ar paaiškėtų.
Ekspertų išvados buvo palankios ieškovei. Jie nustatė, kad A. Šiušio sklype iš 52 arų pelkės (tiek nurodoma dokumentuose) likę tik 13,76 aro, ji buvusi užpilta durpėmis ir smėliu. Pasinaudojusi tokiomis išvadomis, ŽNP direkcija civilinį ieškinį padidino ir gamtai padarytą žalą įvertino 5 983,66 Eur.
Šių metų gegužės pradžioje Plungės teismas priėmė sprendimą – civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Atsakovas turįs atlyginti gamtai padarytą žalą – 4 000 eurų, sumokėti 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos pradžios iki visiško sprendimo įsiteisėjimo, iš dalies padengti tyrimo ir bylinėjimosi išlaidas (1 788 Eur), sumokėti 120 eurų žyminį mokestį.
Argumentuodamas savo sprendimą teisėjas sakė, jog atlikus hidrogeologinę ekspertizę nustatyta, kad užpiltame plote buvo pelkė. Todėl įvertinus pateiktus įrodymus, kartografinę medžiagą, liudytojų parodymus padaryta išvada, jog pelkė užpilta jau po to, kai A. Šiušis įsigijo sklypą (po 2007 metų). Laikantis protingumo, teisingumo principų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas – fizinis asmuo, o ieškinys – nemaža suma, likusi jo dalis buvo atmesta.
Dvigubas skundas
Šį kartą toks teismo sprendimas netenkino nei ieškovės, nei atsakovo, tad byla vėl nukeliavo į uostamiesčio teismą.
ŽNP direkcija prašė Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovės manymu, faktas, kad atsakovas yra fizinis asmuo, nesuteikia pagrindo mažinti gamtai padarytą žalą. Taip pat pirmosios instancijos teismas esą nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas nuo 2 095,63 Eur iki 1 500 Eur. Byla esanti sudėtinga, apeliacine tvarka nagrinėjama jau antrą kartą, jos specifika reikalauja ypatingų žinių, todėl Plungės teismo išvada dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio yra nepagrįsta.
Atsakovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti visiškai ir nurodė, kad šis teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad Plungės rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė materialinius teisinius santykius reglamentuojančias normas, ir priėmė nutartį: Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ar pelkės byla pasieks dar aukštesnės instancijos teismą, parodys laikas.
