Artėjanti metų pabaiga – lyg atskaitos laikas, kai įvairios organizacijos rengia posėdžius, susirinkimus, susitikimus, kuriuose aptariami per metus nuveikti darbai ir jų rezultatai, dalijamasi ateities planais.
Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos taryba Kuršėnų dvare surengė savo metų posėdį ir Žemaitijos etninei kultūrai labiausiai nusipelniusių žmonių pagerbimo šventę. Tarp pagerbtų penkių etninę kultūrą savo darbais puoselėjančių žemaičių – ir mažeikiškis Virgilijus Mikuckis.
Aptarti aktualiausi klausimai
Etninės kultūros globos taryba (EKGT) yra Seimo ir Vyriausybės patarėja sprendžiant strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos formavimo bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus.
Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje, Žemaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje veikia regioniniai padaliniai, kurie atlieka eksperto ir patarėjo vaidmenį sprendžiant strateginius etninės kultūros plėtotės ir politikos klausimus regionuose, teikia EKGT informaciją, išvadas ir pasiūlymus, užtikrina jos priimtų sprendimų įgyvendinimą bei padeda prižiūrėti ir koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą regione.
Žemaitijos regioninės Etninės kultūros globos tarybos metiniame posėdyje Kuršėnuose svarstyti klausimai dėl Žemaitijos regioninės tarybos 2024 m. veiklos plano įgyvendinimo, diskutuota apie Žemaitijos regiono heraldikos kūrimo ir plėtojimo tolesnę eigą. Kadangi Žemaitijos savivaldybės šiuos metus buvo paskelbusios Žemaitiško rašto metais, posėdyje kalbėta apie tai, kas nuveikta ir ko pasiekta populiarinant bei puoselėjant žemaitišką raštą.
Apdovanoti penki asmenys
Vėliau įvyko Žemaitijos etninei kultūrai nusipelniusių žmonių pagerbimo šventė. Tokia tradicija – pastebėti, įvertinti, pasidžiaugti žmonėmis, kurie savo kasdieniu darbu, idėjomis puoselėja žemaitišką etninę kultūrą, tęsiama nuo 2014 metų.
Į pagerbimo šventę susirinko ne tik laureatai, bet ir jų bičiuliai, kandidatais apdovanojimui gauti juos teikusių institucijų atstovai.
Mažeikiškis kalvis, kryždirbys V. Mikuckis apdovanotas už žemaitiškų tradicijų puoselėjimą. Apdovanojimai įteikti Birutei Narmontienei iš Telšių, Irenai Barbšienei (Klaipėda), Raimondui Sinkevičiui (Šiauliai), GendrūtaiKauneckienei (Raseiniai).
Anot Žemaitijos etninės kultūros globos tarybos pirmininko Virginijaus Jocio, prieš dešimt metų užgimusi laureatų apdovanojimų tradicija suteikia galimybę įvertinti ir pagerbti tuos, kurie prisideda prie mūsų regiono etninės kultūros išsaugojimo ir puoselėjimo. Laureatai pagerbti už jų išskirtinius pasiekimus, nuopelnus, kurie leidžia žemaičiams geriau suprasti savo krašto kultūrą.
Apdovanojimas svarbus ir mielas
Apdovanojimą už etninės kultūros puoselėjimą gavęs V. Mikuckis, bendraudamas su „Santarve“, pasakojo, kad šiuo metu pagrindiniai jo kalami darbai yra kryželiai, saulutės. Be to, kalvis iki metų pabaigos turi užbaigti emblemą, kuri per Lietuvos dainų šventę buvo pakabinta Vilniaus Vingio parke.
„Kadangi visą laiką tuose etninės kultūros vandenyse plaukioju, aišku, kad apdovanojimas svarbus ir mielas. Jis reiškia tai, kad viską darau gerai. Žmonių kartos keičiasi ir dabar jau iš tikrųjų reikia pasistengti norint išsaugoti lietuviškas, žemaitiškas tradicijas. O juk jos bus išsaugomos tik su sąlyga, kad perduosime jaunimui“, – sakė pašnekovas.
Iki gruodžio 14 d. Mažeikių muziejuje veikia paroda „Geležinė tradicija“, pirmąkart Lietuvoje sujungianti 2018–2024 metais Užvenčio ir Druskininkų kalvystės pleneruose 32 kalvių sukurtus 88 kalviškosios kryždirbystės kūrinius.
„Plenere Užventyje šiemet mums, kalviams, buvo tokia tema-užduotis: padaryti mūsų gimtųjų vietų bažnyčiose, koplytstulpiuose, koplytėlėse esančių tikrų kryžių sumažintas kopijas. Man atrodo, to sumanymo autorių tikslas ir yra toks, kad vaikai ir jaunimas, pamatę sumažintus kryželius ir saulutes, susidarytų realesnį vaizdą, kaip jie padaromi, kad iš arčiau pamatytų. Nes juk realiai, kai kryžiaus aukštis yra metras ir daugiau, vaikui sudėtinga įsivaizduoti, kaip jis padarytas“, – vieną iš būdų, kaip galima jaunąją kartą supažindinti su kryždirbyste, apibūdino pašnekovas.
Nuotr. iš Etninės kultūros globos tarybos archyvo
