Jau oficialiai galime skelbti žiemos pabaigą – įvyko žiemos išvarymas iš mūsų kiemo! Antradienį šventėme Užgavėnes ir, kaip ir dera, sočiai prisikirtę blynų, šurmuliuodami smagiuose renginiuose atsisveikinome su šaltuoju metų laiku. Šiemet Užgavėnės „įlipo“ į kalendorinį pavasarį. Nepaisant to, garsiai rėkti „Žėima, žėima, biek iš kėima!“ reikėjo: jei ne sniegas, tai šaltis ir žvarbus oras visiems tikrai įgriso! Plungės krašte Užgavėnių tradicijos gyvos: čia visada vyksta gausybė renginių, į kuriuos skuba įvairaus plauko persirengėliai, renkasi gyventojai, kepami gardūs blynai. Kuliai, Alsėdžiai, Žlibinai, Žemaičių Kalvarija, Plungė, aišku, Plateliai – visur netrūko šurmulio. Trankiai Užgavėnės atšvęstos ir Rietave.
Visur Užgavėnės švenčiamos trankiai ir smagiai, tačiau norintys patirti ypatingą šios šventės dvasią yra kviečiami apsilankyti Plateliuose. Ne be reikalo Plateliai tituluojami Užgavėnių sostine Žemaitijos regione. Čia šios vienos ryškiausių ir linksmiausių žiemos palydėtuvių švenčių Lietuvoje programa visada būna įspūdinga, kupina tradicijų, kurios atėjo iš amžių glūdumos. Ir šiemet, rodos, į Platelius sugužėjo visos Žemaitijos, o gal ir ne tik jos, persirengėliai. Tradicinė eisena per miestelį, kurios centre – arklių tempiama ir visus su spragilu grasinanti „pavaišinti“ Morė, persirengėlių eitynės ir smagios dainos, įspūdingos kaukės, Lašininio ir Kanapinio kova, linksmi šokiai ir užduotys, Morės – visų žiemos negandų simbolio – sudeginimas ir galiausiai visą šventę vainikuojantis „ubagų“ balius su liaudies šokiais Platelių kultūros namuose – rodos, visur Užgavėnės taip švenčiamos, bet Platelių miestelyje yra ypatinga šios šventės atmosfera.
Žemaitijos nacionalinis parkas, vienas pagrindinių šios šventės organizatorių, pažymi, kad senosios lietuviškos tradicijos ypač svarbios regionuose, todėl labai svarbu, kad jos vis dar puoselėjamos mažuose miesteliuose ir kaimuose. Užgavėnių tradicijos Plateliuose, Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje, gyvuoja jau ilgus metus ir vis dar yra perduodamos iš kartos į kartą. Ir tai yra tapę mūsų kultūros paveldu, kurį reikia stengtis puoselėti.
Smagu, kad Užgavėnių linksmybių netrūko ir Plungėje, kituose rajono miesteliuose ir kaimuose.
Plungės Senamiesčio aikštėje sulaukta didelio būrio šios šventės dalyvių. Aikštėje vyko skanaus maisto mugė, buvo kepami blynai, visokias išdaigas krėtė persirengėliai. Netrūko ir juoką keliančių užduočių, žaidimų. Kartu su plungiškiais Užgavėnes šventė, tradiciniais ukrainietiškais „varienikais“ visus vaišino Plungėje esanti ukrainiečių bendruomenė. Prieš Morei supleškant liepsnose, plungiškius pradžiugino ir ugnies šou.
Rietave virė olimpinės kovos
Linksma antradienį buvo ir Rietavo mieste. Persirengėlių eisena, nešdama olimpinės ugnies deglus, sustojo aikštės centre. Šurmulys prasidėjo pasirengimu Užgavėnių olimpinėms žaidynėms – į rankų ir kojų kilnojimo mankštą visus kvietė elektrikas Rimantas iš Bubėnų, kilęs iš Pajomančio. „Keliam kairę koją, keliam dešinę koją. Keliam kairę ranką, keliam dešinę ranką“, – ūžaujant vėjui „dirigavo“ elektrikas.
Kai visi raumenys buvo išjudinti, paskelbta olimpinė rungtis – tekinio ridenimas. Pirmieji ją išbandė Kanapinis ir Lašininis. Vienas energingas, kupinas jėgų, kitas – apsunkęs, nutukęs, nerangus. Sunkiai Lašininiui sekėsi ridenti tekinį, lieknasis Kanapinis aplenkė nutukėlį ir džiaugėsi pergale.
Varžybų dvasia persidavė ir kitiems. Persirengėliai varžėsi negailėdami jėgų – visiems norėjosi olimpinio medalio. Ir jei ne pagalius į tekinius kaišiojęs Lašininis, nugalėtojų būtų buvę daugiau nei medalių. Taip per visas rungtis – pralošęs pats Lašininis pavydėjo pergalių kitiems.
Kai visos penkios olimpinės rungtys buvo įveiktos, o medaliai išdalyti, nugalėtojai pakviesti garbingiausiam aktui – padegti Morę, visų žiemos blogybių simbolį. „Žėima, žėima, biek iš kėima!“ – šaukė vėjyje sužvarbę persirengėliai, stodami į tradicinį ratelį. O jam sukantis suskaičiuota, kad žiemą iš kiemo varė 211 renginio dalyvių.
