Mokslo ir studijų kokybės užtikrinimas svarbus kiekvienai valstybei. Todėl pedagogų kvalifikacijos kėlimas turėtų būti prioritetinė švietimo politikos dalis. Mokyklos vadovas, jo kompetencija, asmeninis pavyzdys formuoja organizacijos kultūrą, požiūrį į darbą, tad nenuostabu, kad LR Švietimo įstatyme suformuluotos nuostatos įpareigoja tiek mokytojus, tiek švietimo įstaigų vadovus nuolat kelti kvalifikaciją. O kaip tai sekasi daryti Plungės švietimo įstaigų vadovams, kokį pavyzdį jie rodo savo ugdytiniams?
Konkurencinga situacija?
Kaip sakė Plungės r. savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Rolandas Raibužis, rajone yra švietimo įstaigų, kurių vadovai į kvalifikacijos kėlimą žiūri atsainiai. Vieni nuolat kelia savo kvalifikaciją, kiti – nedaro nieko. Nors, pasak pašnekovo, Švietimo įstatymas įpareigoja vadovus kas penkerius metai patvirtinti turimą kvalifikaciją.
Anot Švietimo skyriaus vyr. specialistės Violetos Černeckienės, šiandien mokyklų darbe vadybos elementų daug. Dėl švietimo įstaigų gausos ir moksleivių trūkumo susidariusi konkurencinga situacija. Mokyklos vadovams privalu kovoti už mokinių skaičių, ugdymo kokybę, kvalifikuotą personalą. Ten, kur vadovai nuolat siekia tobulėti – aukštesnė organizacijos kultūra, geresni ugdymo standartai. Atestacijos metu išryškėja visos ugdymo įstaigos veiklos rezultatai. Pasak pašnekovės, šiuo metu švietimo įstaigų vadovai gali apsiginti tris vadybines kategorijas. Žemiausia jų – trečioji. Tačiau reikalavimai keliami aukšti. Privalu išklausyti 200 val. vadybinių žinių kursą, sudaroma komisija tikrina švietimo įstaigos dokumentus, veiklos rezultatus, reikia pateikti trejų metų vadybinės veiklos ataskaitą. Antroji vadybinė kategorija susijusi su komandiniu darbu: reikia ne tik gerai išmanyti teisės aktus, gebėti kurti sistemas, valdyti išteklius. Na, o pati aukščiausia – pirmoji – siejama su gerais rezultatais respublikos mastu.
Aukščiausia vadybinė kategorija suteikta dviems vadovams
Pagal pateiktus duomenis, pirmąją vadybinę kategoriją Plungėje apsigynę tik du švietimo įstaigų vadovai – Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos direktorė Genovaitė Žiobakienė bei Plungės technologijų ir verslo mokyklos direktorius Audrius Misiūnas. Trečiąją vadybinę kategoriją turi net 39 švietimo įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, antrąją – 17.
Yra ir tokių vadovų, kurie dirba, bet kategorijos dar neapsigynę – tai „Saulės“ gimnazijos direktoriaus pavaduotojos Birutė Kaveckienė, Vitalija Grimalienė, Neringa Sakalauskaitė, Kulių vidurinės mokyklos direktorius Leonas Pečkauskas, Akademiko Adolfo Jucio pagrindinės mokyklos administracija – Kęstutis Varpiotas bei Roma Bužienė, Nausodžio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Rasa Stonkienė, Žlibinų I. Končiaus pagrindinės mokyklos direktorė Nijolė Žičkuvienė, Platelių meno mokyklos direktorius Virginijus Valančius. Kai kurie įstaigų vadovai neseniai pradėję dirbti, tad dar nespėjo įgyti vadybinės kategorijos.
Respublikos masto problema
Pasak R. Raibužio, nors Švietimo įstatyme numatyta, kad mokytojai gali atestuotis savo noru, vadovams tai daryti privalu kas penkerius metus – vadovo kvalifikacijos kėlimas yra jo garbės reikalas. Tačiau tai, kad vieni vadovai juda į priekį, tobulėja, o kiti – lyg užmigę ant laurų, yra ne vien Plungės, o respublikos masto problema.
„Šios situacijos negalima vertinti vienareikšmiai, mat kol kas dar nėra tyrimų, įrodančių, kad mokyklos veiklos kokybė labai priklausytų nuo vadovo kvalifikacijos. Kartais net silpnesnis vadovas su stipria komanda pasiekia labai neblogų rezultatų, ir priešingai – stipresnis vadovas su silpna komanda nepasiekia reikiamų rodiklių. Problemos auga, mažėjant finansavimui. Būna atvejų, kai žmogus aktyvus tol, kol pasitvirtina siekiamą kvalifikacinę kategoriją, kitaip tariant – gavau ir sustojau“, – sakė R. Raibužis.
Pašnekovas minėjo, kad šiuo metu švietimo įstaigų vadovams galioja skirtingi atlyginimų koeficientai, atsižvelgiant į moksleivių skaičių mokykloje, darbo stažą bei vadybinę kategoriją. „Vidutiniškai III ir I vadybinės kategorijos įstaigų vadovų darbo užmokestis, neatsižvelgiant į kitus rodiklius, gali skirtis apie 600 litų, tačiau Savivaldybė, kaip paskatą kvalifikacijai kelti, galėtų įvesti darbo užmokesčio diferencijavimą, vadinamąsias atlyginimų „žirkles“. Šiuo metu švietimo įstaigų vadovai kas penkerius metus pasitvirtina kategoriją. Jei įstaigų vadovai padaro daug neteisėtų veiksmų, tuomet galima inicijuoti peratestaciją“, – minėjo R. Raibužis.
