Sausio vidurys, naujų metų pradžia. Kalėdų eglutės seniai nupuoštos (išskyrus stovinčiąją miesto centre), spygliai sušluoti ir visoms šventėms, poilsiui bei ne darbo dienoms ištarta „sudie“. Kibom į naujus darbus ir džiaugiamės, kad turim dėl ko stengtis, dėl ko triūsti. Juk mūsų skaitytojų ratas, kaip sužinojome prasidėjus 2015-iesiems, net šiek tiek ūgtelėjo, o jei jau jūs norit mus skaityti, mes jūsų lūkesčius privalom pateisinti. Tad dirbam.
Apie dvi savaites gyvenam su euru piniginėje. Na, ir kaip? Kokie pirmieji įspūdžiai? Kaip pastebėjau, pirmomis metų dienomis įtampos dėl naujojo pinigo buvo daugiau. Žmones piktino pats faktas, kad netekome nacionalinės valiutos, erzino, kad piniginėje veliasi ir litai, ir eurai, kad sunku susigaudyti skaičiuojant naujuosius banknotus ir monetas. O dar ta baimė, kad kas nors ims ir įbruks kokią padirbtą kupiūrą – juk naujas pinigas dar toks svetimas, nei akims, nei pirštams nepažįstamas. Bet… Dienos bėga, ir prie euro pamažu priprantame. Vis dažniau jį į rankas paimame, jaukinamės, mokomės pažinti. Ir visi (ar bent daugelis iš mūsų) šiuo pratinimosi prie euro laikotarpiu jaučiamės lyg pirmokėliai mokykloje – nedrąsūs, kupini baimės ir nerimo. Bet tai turbūt praeis, jau praeina. Nes ką bepadarysi – atėmė iš mūsų lietuvišką pinigą, įbruko tarptautinį, su kuriuo norom nenorom tenka susigyventi.
Nors metų pradžia ir, atrodo, visko reikėtų imtis pasitelkus optimizmą ir tokią uch! pozityvią nuotaiką, tačiau turime pripažinti, kad aplinkui sklando liūdesėlis. Juk prieš trejetą dienų Lietuva 24-ąjį kartą paminėjo Laisvės gynėjų dieną, nulenkė galvas prieš žuvusiuosius už mūsų šalies nepriklausomybę, uždegė languose žvakutes, liudijančias, kad tų 1991-ųjų sausio atminimas lietuvių atmintyje ir širdyse gyvas. Ir gerai, kad nemiršta, negęsta, kad dar skauda, nes tokių įvykių tiesiog neturime teisės pamiršti.
Liūdna ir dėl nusiaubto Lietuvos pajūrio, kurį aną savaitgalį kaip beįmanydamas žalojo uraganas Feliksas, beveik toks pat galingas, kaip ir prieš penkiolika metų praūžęs Anatolijus, kurio vardą iki šiol dar piktuoju paminime. Vėjo keliamos Baltijos bangos nuplovė paplūdimių smėlį, išlaužė medinius takelius, laiptus. Geriau jau tas sausis būtų speiguotas, sniegingas, bet tykus, o ne tokiomis baisiomis, visa griaunančiomis vėtromis siautėjantis. Bet su motule gamta sutarties juk nesudarysi…
Pabaigoje reikėtų pasakyti, kad yra Lietuvoje gerų naujienų. Viena iš jų – krintančios kainos. Nors pesimistai dejuoja, kad įvedus eurą viskas brangsta, iš tikrųjų tai netiesa. Yra ir pingančių prekių – žinovai teigia, kad pastaruoju metu penktadaliu sumažėjo bulvių, morkų, kopūstų, svogūnų kainos. Taigi džiaugtis turime kuo – visi kopūstienei reikalingi produktai pinga. Tad – skanaus!