Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Telšių departamento specialistai kasmet užregistruoja per šimtą į medikus besikreipiančių asmenų, kurie buvo sužaloti gyvūnų. Tačiau šiltuoju metų laiku paprastai padaugėja atvejų, kai žmones apkandžioja naminiai ar laukiniai gyvūnai. Tokie sužalojimai yra pavojingi dėl pasiutligės grėsmės. Kuo pavojinga ši liga ir kaip nuo jos apsisaugoti?
Grėsmė keliautojams išlieka
Pasiutlige gali sirgti tiek laukiniai (lapės, vilkai, usūriniai šunys), tiek naminiai (šunys, katės, galvijai) gyvūnai. Nuo 2006 m. Lietuvoje pradėta ir sistemingai atliekama laukinių gyvūnų oralinė vakcinacija nuo pasiutligės naudojant jaukus su susilpninta vakcina efektyviai sumažino šios ligos paplitimą šalyje. Paskutinis žmogaus mirties nuo pasiutligės atvejis Lietuvoje buvo užregistruotas 2007 m. (asmuo susirgo keliaudamas po Indiją, kur jam įkando nepažįstamas šuo). Tačiau keliautojai turėtų išlikti itin budrūs.
Pasiutligė yra paplitusi kai kuriose pasaulio valstybėse, todėl kelionių mėgėjams apie tokią riziką reikėtų žinoti iš anksto. Itin didelis sergamumas ir mirštamumas nuo pasiutligės registruojamas Azijos ir Afrikos regionuose.
Skiepai skirti pusei nukentėjusių asmenų
Praėjusiais metais dėl gyvūnų padarytų sužalojimų į medikus kreipėsi 183 Telšių apskrities gyventojai. 2022 m. medikų pagalbos dėl tokių sužalojimų prireikė mažiau asmenų – 126-iems. Pastaraisiais metais pusei asmenų, nukentėjusių nuo gyvūnų, buvo skirti skiepai nuo pasiutligės.
Šiemet sausio–birželio mėnesiais dėl gyvūnų padarytų sužalojimų kreipėsi 101 Telšių apskrities gyventojas, iš jų 29 buvo paskiepyti nuo pasiutligės.
Kaip užsikrečiama?
Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar juos apseilėja pasiutęs gyvūnas ir su jo seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Pavojingesni įkandimai į nuogą kūną negu per rūbus. Ypač pavojinga, kai pasiutę gyvūnai sukandžioja žmogui veidą. Rečiau užsikrečiama pasiutusio gyvūno seilėms patekus į odos įbrėžimus, jungines ar gleivines.
Ligos inkubacinis periodas gali trukti nuo 12 dienų iki kelių mėnesių, priklausomai nuo užkrato patekimo vietos (kuo arčiau galvos, tuo inkubacija trumpesnė), į žaizdą patekusio užkrato kiekio ir kt.
Pirmieji pasiutligės simptomai yra karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas. Ligai progresuojant, atsiranda vandens baimė, oro judėjimo baimė, gerklų spazmai, raumenų silpnumas, pereinama į komą ir baigiasi mirtimi. Vienintelis būdas žmogui išgelbėti gyvybę įkandus, įdrėskus, apseilėjus pasiutlige sergančiam gyvūnui – laiku kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų įvertinta sužalojimo rizika ir atlikta vakcinacija nuo pasiutligės.
Raginame būti atsargiems ir neglostyti, neerzinti nežinomų, keisto ar agresyvaus elgesio gyvūnų. Įkandus ar įdrėskus gyvūnui, rekomenduojama žaizdą nuplauti tekančiu vandeniu ir muilu, tada dezinfekuoti ir nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Gydytojas, įvertinęs galimą riziką, skirs pasiutligės vakcinacijos kursą, kurį sudaro penkios vakcinos dozės: 0, 3, 7, 14, 28 dieną po įkandimo ar sužalojimo.
Vilda BAJORIŪNIENĖ
NVSC Kokybės vadybos ir komunikacijos skyriaus visuomenės
informavimo specialistė
