Velykos – viena iš gražiausių pavasario švenčių. Sena tradicija – Velykoms dažyti kiaušinius. Apie tai, kaip seniau žmonės dažydavo kiaušinius, medžiagą surinko kraštotyrininkas Konstantinas Bružas (rankraštis saugomas Telšių „Alkos” muziejaus bibliotekoje, A. 108). Kada K. Bružas rinko medžiagą, nėra nurodyta.
Kaip dažė kiaušinius Konstantino Bružo tėviškėje? „Kiaušinius margindavome tik per Velykas. Taškuodavome vašku. Tuo užsiimdavo mama, kartais kas nors iš vaikų, laisvesnių suaugusiųjų. Esame mėginę padaryti ornamentus, paveikslus, raides, bet nesisekė. Užtat taškavimo laiku negalėjome atsidžiaugti. Dažėme svogūnų lukštuose.”
Įdomių dalykų kraštotyrininkas sužinojo ir užrašė iš Žemaičių Kalvarijos apylinkių žmonių. „Atnešdavome iš daržinės pašaro pakratų, išskleisdavome, apibarstydavome dažais ir, suvynioję kiaušinius į tuos pakratus, dėjome į verdantį vandenį. Išeidavo įdomus margumas. Naudojome vieną dažų spalvą ir kelias. Nuo kelių spalvų – visai neregėti atspalviai”, – papasakojo Mickienė iš Degučių k.
„Kiaušius dažėme cibulių lukštuose ir šieno pakratuose. Skutinėjome. Aš mėgau gėleles, žiedelius… Prie to darbo prisidėjo visa šeimyna”, – papasakojo Budžienė iš Paparčių k.
„Vaikai gavo po tris, o suaugę – 5-6 kiaušinius. O kai kur visai nedalijo. Išvirė, sudėjo į bliūdą: imk ir valgyk kiek nori, tik nenešk nuo stalo. Dažė su šluotos lapais”, – papasakojo Jonauskienė iš Šarnelės k.
„Dažėme su stogo kerpėmis”, – papasakojo Motuzas Juodasis iš Žemaičių Kalvarijos k.
„Iš anksto surinkdavome aprūdijusius gelžgalius, apipildavome vandeniu. Pridėdavome juodalksnio žievių. Taškuodavome su avitaukiais”, – papasakojo Kreišmontienė iš Šarnelės k.
„Skutinėjome paukščiukus, ornamentus ir „Aleliūja””, – papasakojo Petrauskis iš Jazdauskiškių k.
„Dažėme akmens kerpėmis ir spalvotais skudurėliais”, – pasakojo Vyšniauskienė iš Žemaičių Kalvarijos k.
Konstantinas Bružas rankraštį apie kiaušinių dažymą baigia pastaba: „Kai kurie minėjo garsią kiaušinių dažytoją Marcijoną Stasiulytę-Gailienę, kuri mirusi jau prieš porą metų. Ji gyvenusi šalia Žemaičių Kalvarijos ir visus norinčius aprūpindavo margučiais. Daug užsakydavo klebonija. Kažin kas šimtais išvežę Vilnių ir Kauną. Kada net premiją gavusi. Marginusi su vašku. Virusi surūdijusio geležies ir juodalksnių žievių mišinyje, kurį iš anksto paruošdavo. Marginimo motyvai: gėlės, eglutės, žodžiai…”
A. Kuprelytės nuotr.
