Lapkričio 17 dieną surengtame nuotoliniame Rietavo savivaldybės tarybos Ūkio plėtros ir ekologijos komiteto posėdyje kalbėta apie žemės mokesčio tarifus, viziją tapti energetiškai žalia savivaldybe ir kasdienes problemas, kurių sprendimai stringa.
Mokestis už
administravimą
Pirmuoju darbotvarkės klausimu aptarta nauja Rietavo savivaldybės daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų maksimalaus administravimo mokesčio tarifo apskaičiavimo tvarkos aprašo redakcija.
Kaip paaiškino dokumentą parengusi Savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė (civilinei ir darbo saugai) Viktorija Bočkutė, keičiasi mokesčio apskaičiavimo formulės, bet pats maksimalus administravimo mokesčio tarifas didėja labai nežymiai. Sprendimo projektu siūloma patvirtinti 0,063 Eur už 1 kv. m tarifą (be PVM). Pasak vyr. specialistės, lyginant su kitomis savivaldybėmis, jis yra vidutinio dydžio – kai kurios savivaldybės pasitvirtino mažesnį, kai kurios – didesnį tarifo dydį.
V. Bočkutės skaičiavimais, nedidelio (iki 200 kv. m) daugiabučio namo gyventojui, turinčiam 45 kv. m butą, už administravimą tektų mokėti 4,76 euro. Didesniame, iki tūkstančio kvadratinių metų, daugiabutyje be centrinio šildymo 65 kv. m buto savininkui namo administravimas kainuotų 7,15 euro per mėnesį. Prie šio mokesčio dar reiktų pridėti mokestį už techninę namo priežiūrą, rinkliavą būsimiems remontams.
Vyr. specialistė priminė, kad administratoriaus skyrimas yra paskutinė priemonė, kuri taikoma tada, kai daugiabučio gyventojai neįkuria bendrijos ir nesudaro jungtinės veiklos sutarties.
Iki šiol Rietavo savivaldybė nėra skyrusi administratoriaus nė vienam daugiabučiui, tačiau, pasak mero Antano Černeckio, gyventojai, nenorintys patys tvarkytis, turėtų susimąstyti: „Su tokiais tarifais administratorius tikrai neišsilaikytų. Jeigu norėsime, kad kažkas tuo užsiimtų, reikės įkainius didinti. Pinigai žmogui iš kišenės, o naudos iš administravimo nėra labai daug.“
Sprendimo projektą posėdžiautojai nutarė teikti Savivaldybės tarybai.
Turto dalybos
Neprieštarauta trumpalaikio materialiojo turto – projektoriaus ir ekrano, likusio po Žadvainių pagrindinės mokyklos uždarymo, perdavimui pagal panaudos sutartį 10 metų laikotarpiui asociacijai Rietavo trečiojo amžiaus universitetui.
Nesiginčyta ir dėl to, kad dalis uždarytos mokyklos turto (likutinė vertė 1 344,70 eurų) būtų perduota Žadvainų kaimo bendruomenei.
Komiteto nariui Juozui Barsteigai pasidomėjus, kur bendruomenė laikys jai perduotą turtą, meras paaiškino: „Mokykla uždaryta. Pastatai ir teritorija perėjo Savivaldybės administracijos žinion. Tvarkomi pardavimo dokumentai. Kitais metais, po Naujųjų, planuojama skelbti aukcioną. O iki tol bendru sutarimu kaimo bendruomenė, kaip ir anksčiau, prireikus gali pasinaudoti buvusios mokyklos patalpomis. Nors manau, kad ir po privatizavimo pavyks sutarti dėl patalpų, reikalingų bendruomenės veiklai vykdyti. Jeigu ne, turime numatę atsarginių variantų.“
Didėja žemės vertė, didėja ir mokestis
Aptarti ir žemės mokesčio tarifai 2023 metų mokestiniam laikotarpiui.
Kaip matyti iš sprendimo projekto, siūloma sumažinti beveik visų paskirčių žemės tarifus. Taip stengiamasi diferencijuoti galimą drastišką mokesčio didėjimą dėl išaugusios žemės vertės. Kaip sakė Buhalterinės apskaitos ir ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Jūratė Strakšaitė, rugpjūčio mėnesį buvo atliktas masinis žemės sklypų vertinimas. Kai kurių sklypų vertė, lyginant su 2018 m. vykusiu sklypų vertinimu, išaugo 70–110 proc. „Siūlomi nustatyti tarifai mokesčio augimo nesustabdys, bet jis bus lėtesnis“, – paaiškino vyresnioji specialistė.
Meras neslėpė, kad Finansų ministerija šalies savivaldybėms turi nemažai priekaištų dėl per mažo mokesčio surinkimo. „Augimą turime išlaikyti, kitaip būtume kaltinami, kad tyčia nesurenkame mokesčių. Negalime atsilikti nuo kaimynų, žiūrime, kokius tarifus pasitvirtina panašaus dydžio savivaldybės. Turime tolygiai eiti augimo kryptimi“, – kalbėjo A. Černeckis.
„Žinant lietuvių gebėjimus panaudoti pinigus…“
Vietos politikui Viktorui Krajinui kilo nemažai abejonių dėl ketinimo parengti bandomojo projekto „2050 Lietuva – žalias ir pažangus kraštas jau šiandien“ paraišką dėl atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo Rietavo savivaldybėje ir pateikti ją VšĮ Inovacijų agentūrai.
Sprendimo projekte taip pat numatyta skirti 12 tūkst. eurų paraiškos parengimo paslaugoms pirkti.
Socialdemokratas neslėpė, kad projektas jam atrodo utopinis: „Tokių plačios apimties projektų įgyvendinimo turėtų imtis verslas, o ne Savivaldybė. Prieš žengiant šį žingsnį, reikėtų daugiau diskusijų už uždarų durų“, – siūlė komiteto narys.
„Tai tik vizija, ateities perspektyvos matymas, žinojimas, kur galime nueiti. Niekas negali žinoti, iki kokio lygmens projektas išsivystys. Bet pradžia reikalinga… Gal mums, kaip mažai savivaldybei, tai ir yra iššūkis… bet jau nemažai padaryta“, – nepritarė kolegos dvejonėms Savivaldybės vadovas A. Černeckis.
Komiteto pirmininkui Albinui Maslauskui pastebėjus, kad Ūkio plėtros ir ekologijos komitetui nederėtų stabdyti gimstančios vizijos, V. Krajinas laikėsi savo nuomonės. „Žinant lietuvių gebėjimus panaudoti pinigus, kalbu ne apie Savivaldybės administraciją, man kyla įtarimų, kad šis projektas kažkam gali tapti nebloga Europos pinigų lesykla“, – nekeitė savo nusistatymo politikas.
Sprendimo projektas dėl atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo Rietavo savivaldybėje paraiškos parengimo, V. Krajinui susilaikius, kitiems pritarus, iškeliavo į tarybą.
Problemų daug – sprendimų vis dar ieškoma
Darbotvarkei išsekus, V. Krajinas grįžo prie klausimo, kurį buvo iškėlęs ankstesniame Ūkio plėtros ir ekologijos komiteto posėdyje, – netvarkingų elektros stulpų ir negražiai nutįsusių laidų Daržų gatvės kiemuose. Pasak politiko, tai ne tik vizualiai gadina vaizdą, bet ir kelia pavojų aplinkiniams.
Savivaldybės administracijos direktoriui Vytautui Dičiūnui paaiškinus, kad tie laidai priklauso Rietavo kabelinei televizijai, V. Krajinas tuo suabejojo. Sutarta, kad situacija bus išsiaiškinta iki artimiausio tarybos posėdžio.
Komiteto narys J. Barsteiga priminė dėl prasto įvažiavimo į parduotuvės „Maxima“ kiemą – problema keliama ne pirmą kartą, o rezultato jokio.
Administracijos vadovas V. Dičiūnas kalbėjo, jog parduotuvės vadovė yra jį patikinusi, kad įvažiavimo tvarkymo darbų projektas jau parengtas, tačiau nežino, kada konkrečiai duobė bus sutvarkyta. Komiteto nario Mindaugo Litvino įsitikinimu, darbus galėtų paskubinti Saugaus eismo komisija, priimdama sprendimą uždaryti įvažiavimą į parduotuvės kiemą.
Meras A. Černeckis siūlė su tokiu sprendimu neskubėti: „Vakarais ir aikštė, ir gatvė, ir parduotuvės kiemas – pilni mašinų. Uždarysime įvažiavimą, viskas dar labiau užsikiš. Žmonės tada skųsis. Siūlau Saugaus eismo komisijai priimti sprendimą įspėti „Maximos“ vadovybę, kad įvažiavimas bus uždarytas, jeigu iki nurodyto laiko nebus sutvarkytas.“
Iš vietos nejuda ir dar viena problema – dar neįrengtos nuovažos į žemės sklypus, kurių savininkai dėl kelio Rietavas–Medingėnai asfaltavimo darbų prarado galimybę patekti į savo nuosavybę. Nors Savivaldybės taryba priėmė sprendimą skirti tam tikslui pinigų – darbai net nepradėti. Pasak V. Dičiūno, neatsiranda įmonių, kurios už pasiūlytą kainą imtųsi nuovažų įrengimo.
