Balandžio 6-ąją vyko Rietavo savivaldybės seniūnų pasitarimas. Vietos valdžiai prisistatė naujasis urėdas Vaidotas Šliogeris, o policijos komisariato viršininkas Marius Vaičikauskas kvietė seniūnijų vadovus dalyvauti konkurse „Saugi seniūnija – saugi Rietavo savivaldybė“.
Nuspręsta daugiau bendrauti
Pasitarimas pradėtas pažintimi su neseniai Rietavo miškų urėdijai pradėjusiu vadovauti V. Šliogeriu.
Gėlėmis pasveikinęs valstybės įmonės vadovą, meras Antanas Černeckis išreiškė viltį, kad bendradarbiavimas bus sklandus. Kad jis iš tiesų toks būtų, iš karto imtasi problemų aptarimo.
Girininkų ir seniūnų interesai dažniausiai susipina prižiūrint žvyrkelius, kurių dalis priklauso seniūnijai, dalis – miškų urėdijai. Siekdami apsaugoti savo ruožus seniūnai per polaidį pastato kelio ženklus, ribojančius sunkiasvorio transporto eismą. Toks ženklinimas ne visada parankus medienos ruošos darbus atliekantiems miškininkams. Būtent apie tai pasitarime ir kalbėjo urėdijos vyr. inžinierius Stasys Eitutis, Žadvainių girininkas Leonas Urbonas.
Pasak S. Eitučio, seniūnijos kartais pamiršta pašalinti ženklus net keliams nudžiūvus, dėl ko miškininkams, skubantiems vykdyti medienos ruošos įsipareigojimus, tenka mokėti baudas policijai. Urėdijos darbuotojams tai atrodo neteisinga. „Kelius, kuriuos sugadina mūsų transportas, visuomet sutvarkome. Važiuodami lyginti miško kelio seniūnijai priklausančiame ruože verstuvo nepakeliame – nulyginame ir tą dalį. Dirbame atsakingai, todėl norėtume kiek įmanoma glaudesnio bendradarbiavimo“, – kalbėjo vyr. inžinierius.
Visiems pakalbėjus nuspręsta, kad problemos net nekiltų, jei girininkai paskambintų seniūnams ir primintų, kad šie užmiršo pašalinti kelio ženklą.
Meras A. Černeckis pastebėjo, kad išveždami medieną iš miškų labai įžūliai elgiasi privatininkai – kai kurie kelio ženklą paprasčiausiai nusuka į kitą pusę. Nutarta, kad problemą būtų galima išspręsti, jei išduodamuose leidimuose kirsti mišką būtų nurodyta, kad apie medienos išvežimo darbus privalu informuoti seniūną.
Rietavo seniūnijos vadovas Romanas Jurčius priekaištavo miškininkams dėl to, kad jie, trumpindami kelią, medieną veža per Girėnų gyvenvietę ir taip gadina asfaltą. Jam pažadėta, kad vežėjams bus nurodyta važiuoti kitu maršrutu.
Girininkas L. Urbonas domėjosi, ar seniūnai negalėtų skirti žmonių šiukšlėms abipus kelių nurinkti, nes miškininkai vien savo jėgomis prižiūrėti pakeles nėra pajėgūs.
Prabilus apie šiukšlinimą, meras atkreipė dėmesį į netvarką ties Girėnų stotele, kur pravažiuojantieji atsikrato šiukšlių iš mašinų.
Sprendimo taip ir nerasta, nes suabejota, kad atliekų konteinerių pastatymas pagerintų padėtį.
Kviečia dalyvauti konkursuose ir
kampanijose
Rietavo savivaldybė prisijungs prie Prezidentės inicijuotos nacionalinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“.
Meras A. Černeckis ir Sveikatos, socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėja Jolita Alseikienė kvietė seniūnus, bendruomenes prisiminti gerus darbus, padarytus mažinant smurtą, padedant sunkiau gyvenančioms šeimoms, vienišiems žmonėms. Tų darbų, anot Savivaldybės vadovo, bendromis jėgomis nuveikta nemažai. Kaip gražios iniciatyvos paminėta parama sergantiems vaikams, suteikta iš bendruomenės rėmimo fondo lėšų, Socialinių paslaugų centro Rietave, Vaikų dienos centro Tveruose įkūrimas.
Kaip aiškino J. Alseikienė, apie šiuos gražius darbus bus informuota Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Ji spręs, ar iniciatyvas paviešinti įkurtoje specialioje kampanijos interneto svetainėje.
Seniūnijas prisijungti prie kitos iniciatyvos kvietė Rietavo policijos komisariato viršininkas M. Vaičikauskas. Konkurso „Saugi seniūnija – saugi Rietavo savivaldybė“ tikslas – skatinti seniūnijų iniciatyvą telkiant gyventojus saugiai aplinkai kurti, bendradarbiauti su policija, nusikalstamumui mažinti. Komisijos išrinktai seniūnijai nugalėtojai per Lietuvos policijos prevencijos padalinių dienos minėjimą bus iškilmingai įteiktas šį įvertinimą patvirtinantis diplomas ir suvenyras „Saugiausia seniūnija 2016“ su dekoratyviniu užrašu.
Pasitarime daug kalbėta apie Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisas, kuriose numatyta, kad nuo liepos 1 dienos prie Savivaldybės priregistruoti galės būti tik benamiai, priverstinai gydomi arba bausmę įkalinimo įstaigose atliekantys asmenys. Pusmečiui bus priregistruojami globos įstaigų gyventojai. Visi kiti turės deklaruoti gyvenamąją vietą būste, kuriame gyvena arba su kuriuo yra susiję.
Kaip pastebėjo A. Černeckis, žmonės, nuomojantys butus, bijo priregistruoti nuomininkus, kad neiškiltų sunkumų juos iškeldinant. Savininkas bet kada gali išregistruoti gyventojus iš savo būsto. Anot mero, bijantieji, kad teks mokėti mokesčius nuo pajamų, gaunamų už nuomą, gali sudaryti panaudos sutartį.
Nuo liepos 1-osios gyventojai turės būti priregistruoti konkrečiu adresu. Tie, kurie nebus to padarę, negalės gauti pašalpų, registruotis darbo biržoje ir t. t.
Seniūnų prašyta priminti žmonėms apie pasikeitusią tvarką ir, jei reikia, padėti jiems spręsti gyvenamosios vietos deklaravimo klausimą.
Kalbėta ir apie akciją „Darom“. Manoma, kad dauguma įstaigų ir įmonių apsitvarkys anksčiau, nei numatoma jos data – balandžio 23-ioji.
