Plungės r. Milašaičių kaimo (Stalgėnų sen.) šeimų bendruomenėje „Sruoja“ gruodžio 21 d., įžiebus Kalėdų eglutę, buvo iškilmingai atidarytos suremontuotos bendruomenės patalpos. Nuo šiol kaimo žmonės galės džiaugtis jaukia aplinka, įrengta pirtele. Apie tai, kaip gyvuoja „Sruoja“, mums pasakojo bendruomenės pirmininkė Rūta Endrijauskienė.
– Ar seniai laukėte šio įvykio?
– Vasarą atšventėme bendruomenės veiklos dešimtmetį, o metus vainikavo suremontuotų patalpų atidarymas. Iš pagrindų pakeista viskas. Dabar turime jaukias, šiltas patalpas. Įsirengėme pirtelę, kuri taps mums susitikimų, bendravimo, sveikatinimo vieta. Pastato atidarymo šventė sutapo su Kalėdų eglutės įžiebimu. Prieš ketverius metus užgimė labai graži tradicija – kaime papuošta mažiausia eglutė.
Šiemet įžiebta nedidukė, gyva. Bandysime užsiauginti ir tokiu būdu kurti bendruomenės istoriją. Renginyje dalyvavo garbingi svečiai – dailininkas Tomas Danilevičius, Savivaldybės tarybos nariai Algirdas Pečiulis, Marijus Kaktys, Vietos veiklos grupės (VVG) administratorė Rima Jokubauskienė, Stalgėnų seniūnijos seniūnas Arūnas Jurkus.
Šventės metu spalvingomis švieselėmis papuoštas vandens bokštas, užkurtas laužas – sudeginti praėjusiųjų metų nesėkmėms. O perkirpus atidarymo juostelę, bandėme sukurti šventinę nuotaiką.
– Ar Jūs gimusi ir augusi Milašaičių kaime?
– Esu plungiškė. Gyvenimas susiklostė taip, kad nutekėjau į Milašaičius. Čia gyvenu nuo 1973 m. Įdomu tai, kad dar vaikystėje pačiai teko koncertuoti Milašaičių kaime. Tuomet man atrodė, kad čia šalta, nejauki vieta. Dabar pripratau, čia man šilta, gera.
– Žmonės Jus mato visuomet energingą, veiklią moterį. Galite pasipuošti ir tautiniais rūbais, ir Kalėdų senelio kostiumu. Iš kur semiatės energijos, idėjų ir entuziazmo?
– Stengiuosi dalintis gerumu, šiluma, vienybės dvasia. Energijos suteikia bendrystės siekimas, Dievo ieškojimas. Pati nieko nekuriu, tiesiog stengiuosi sugauti idėją lyg viziją ir ją įgyvendinti. Darbas bendruomenei yra labai sunkus, būna, kad rankos nusvyra. Bet kai dirbi su meile ir darbą su žmonėmis suvoki kaip gėrį, atrandi jėgų keliauti į priekį. Manau, kad esu išsivadavusi iš vidinių kompleksų. O renginyje keisti drabužius ar tapti vakarėlio siela galime kiekvienas. Deja, labai dažnai to padaryti neleidžia vidiniai kompleksai. Žmonės baiminasi auditorijos, aplinkinių nuomonės. Bet labai dažnai net nepagalvojame, kad labiausiai bijome patys savęs.
O štai susibūrus visiems kartu į bendruomenę, galima tobulėti, vieniems iš kitų mokytis, „nusišlifuoti“, spręsti susidariusias problemas, aiškintis santykius. Tačiau svarbiausia – aukščiausios vertybės: meilė, tiesa, parama savo artimui. Norint kažką gauti – visų pirma reikia ir duoti. Mūsų mintys, laikas, energija, šiluma praturtina bendruomeninį gyvenimą. Noriu, kad bendruomenė gyvuotų. Jai esu atidavusi nemažai laiko, energijos, minčių.
– Ko tikitės iš naujų metų?
– Norėčiau, kad visi įgyvendinti projektai – atnaujintos patalpos, stadionas tarnautų ilgą laiką visuomenės reikmėms.
Kiekvienais metais sukaupiame tam tikrą patirties bagažą, tikiuosi, kad žmonės supras bendruomeniškumo vertę, kartu kursime naujas idėjas, projektus. Viliuosi, kad sėkmingai pavyks pasiruošti renginiui, kurį planuojame šiemet – rajono bendruomenių sąskrydžiui. Norėčiau, kad pavyktų pagyvinti kaimo žmonių sportinį gyvenimą, suaktyvinti veiklą.
Visiems noriu palinkėti darnos, santaikos ir sutarimo. Skleiskime apie save šilumą, gėrį ir grožį, neužsisklęskime ir dalinkimės viskuo, ką turime.
