Nuo Hipokrato laikų sėkmingai chirurgiškai gydomos tiesiosios žarnos ir tarpvietės ligos. Tačiau dėl nerūpestingumo, o galbūt dėl subtilios šių negalavimų vietos, pacientai į gydytojus dažnai kreipiasi labai vėlai. Neretai net storosios žarnos vėžys diagnozuojamas atsitiktinai, pvz., diagnozavę mažakraujystę, gydytojai pradeda ieškoti jos priežasties ir, tirdami žarnyną, nustato, kad kraujuoja iš naviko.
Jei pilve nuolat jaučiate diskomfortą
Jeigu nuolat pučia ir skauda pilvą, tai užkietėja, tai paleidžiami viduriai, būtina kuo greičau kreiptis į gydytoją. Tiesa, dažnai žarnyno ligų atveju skausmas dažniausiai atsiranda tik tada, kai liga jau būna labai užleista. Nereikėtų numoti ranka į šleikštulį, vidurių pūtimą, kraujo pasirodymą tuštinantis, ryškėjančią mažakraujystę, apetito pablogėjimą, svorio bei darbingumo mažėjimą, bendrą silpnumą. Visoms žarnyno ligoms bendra yra tai, kad sergantysis jaučia diskomfortą virškinimo trakte.
Jaunų žmonių rykštė – uždegiminės žarnyno ligos
Sergamumas uždegiminėmis žarnyno ligomis, tokiomis kaip opinis kolitas arba Krono liga Lietuvą ir visą Europą gąsdina augančiais mastais – medikai konstatuoja, kad šių ligų ateityje daugės, ir apgailestauja, kad dažniausiai serga jauni žmonės, siekiantys profesinių aukštumų. Didžiausia rizika susirgti uždegiminėmis žarnyno ligomis yra tarp 20-40 metų amžiaus žmonių, kada gyvenime daugiausia streso, kada maitinamasi bet kaip ir pailsima nepakankamai, kai dėl šių visų veiksnių nukenčia nervų sistema ir imunitetas. Opinis kolitas – labai sudėtingas susirgimas, reikalaujantis ilgo gydymo, kantrybės, neretai ir gyvenimo būdo bei darbo pobūdžio keitimo.
Būtina ištirti žarnyną
„Pastaruoju metu padaugėjo užleistų žarnyno ligų formų. Daugeliu atveju liga būtų nustatyta ankstyvoje stadijoje, jeigu kiekvienas, ypač vyresniojo amžiaus žmogus, kartą per metus profilaktiškai pasitikrintų sveikatą. Tačiau profilaktiniam patikrinimui nepakanka pacientui padaryti elektrokardiogramą, atlikti kraujo tyrimus; jei yra žarnyno diskomforto simptomų – būtina ištirti žarnyną“, – komentuoja gydytojas Pranas Šniuolis. Pasak Sg konsultacinėje klinikoje konsultuojančio chirurgo-koloproktologo P. Šniuolio, pirmose stadijose yra specifiniai slapto kraujo išmatose nustatymo tyrimai, kurie pasako, kad į išmatas kažkur žarnyne, skrandyje ar plonosiose žarnose patenka kraujo. Patys tiksliausi yra endoskopiniai tyrimai. Nors žmonės jų nemėgsta, bet nustatyti diagnozę, neatliekant endoskopinio storosios žarnos tyrimo rektoskopu ar kolonoskopu, negalima. Šios procedūros metu, jei yra įtarimų dėl onkologinio susirgimo, atliekama biopsija – žarnyno histologinis ištyrimas mikroskopu. Pasak gydytojo, visuomenėje vyrauja neigiama nuomonė apie šių tyrimų skausmingumą, todėl būtina pasakyti, kad prieš procedūrą atliekama paviršinė narkozė ir pacientas nieko nejaučia.
Ar galima išvengti žarnyno vėžio?
Nors storosios žarnos vėžio išsivystymą lemiantys veiksniai nėra gerai žinomi, tačiau aišku viena – didesnė nei vidutinė rizika susirgti storosios žarnos vėžiu yra žmonėms, turintiems tam tikrą paveldimumą. Beveik visiems, kuriems diagnozuojama storosios žarnos polipozė, palyginti jauname amžiuje išsivysto storosios žarnos vėžys. Be to, rizikos veiksniais, didinančiais tikimybę susirgti storosios žarnos vėžiu, laikoma dieta, kurioje yra mažai ląstelienos, didelis riebalų kiekis bei vidurių užkietėjimas, uždegiminės storosios žarnos ligos (tokios, kaip nespecifinis opinis kolitas). Gydytojų teigimu, vienintelė žinoma šios vėžio formos profilaktikos priemonė yra daug ląstelienos turinti dieta. Daug skaidulų yra sėlenose, vaisiuose ir daržovėse, neskaldytuose grūduose, neskaldytų grūdų duonoje ir kituose produktuose.
Storosios žarnos vėžys yra tokia liga, kurios pagrindinė profilaktikos priemonė – ligos nustatymas esant ikivėžinėms, polipo arba gerybinio auglio stadijoms.
Žarnyno ligų gydymo efektyvumui – svarbiausia laikas
Šiandieninė medicina gali visiškai išgydyti daugelį ankstyvos stadijos ligų ir dažnai yra bejėgė pagelbėti, kai liga jau įsisenėjusi. Skaudu, kad gana dažnai pacientai atvyksta tada, kai gydytojai gali jiems tik patarti, kaip susitaikyti su liga ir palengvinti kančias.
Dalį žarnyno ligų, išskyrus onkologines, galima gydyti ne tik chirurgiškai, bet ir konservatyviai, panaudojus mini invazinę techniką, t. y., atliekant nesudėtingas mažai invazines operacijas. Tačiau kuo senesnė liga – tuo didesnio masto operacija reikalinga.
Pavyzdžiui, anksti diagnozavus hemorojų, taikomas konservatyvus gydymas. Tokiam pacientui be vaistų yra skiriama ir dieta. Beje, hemorojus, naudojant specialius aparatus, gana sėkmingai gydomas ambulatoriškai. Tačiau užleista bei komplikuota šios ligos forma gydoma tik operaciniu būdu.
„Pastaruoju metu padaugėjo užleistų žarnyno ligų formų. Daugeliu atveju liga būtų nustatyta ankstyvoje stadijoje, jeigu kiekvienas, ypač vyresniojo amžiaus žmogus, kartą per metus profilaktiškai pasitikrintų sveikatą. Tačiau profilaktiniam patikrinimui nepakanka pacientui padaryti elektrokardiogramą, atlikti kraujo tyrimus; jei yra žarnyno diskomforto simptomų – būtina ištirti žarnyną“, – komentuoja gydytojas Pranas Šniuolis.
