Bėngies 2019-ėktė – Žemaitėjės metā. Notratiejė so dėdėliausio alaso par vėsa Lietova, no vo kuo beklausk, par Žemaitėjė. Metā bova skėrtė Žemaitėjės pėrmam pamėnavuojėmou istuorėnius dokumėntūs prīš 800 metu. Kėik švėntiu, pestivaliu, rėnginiu, žemaitėšku skaitīmu, konkursu, kūrības ėr kningu, sosėtėkėmu ėr žemaitėškas ruodas, vėsor – Žemaitėjės vieliava ėr gerbs so meška ėr žuodēs „Patria una!“ (vert. „Tėvynė viena!“) – par tou patīs sopratuom, kuokėi dėktė, kėitė ė rėktingė esam žemaitē.
Ne tēp lėngvā i tou žemaitiu kalba ėr rašība ikėbtė, – musintās pasakīto Pabrieža Jūzaps, Šiauliū universiteta duocėnts, monograpėjės „Žemaičių kalba ir rašyba“ autuorios.
Žemaitėjės naciuonalėnė parka dėrekcėjė šmuotā sospiejė par tus metus sorėktoutė ėr noveiktė. Pradiejuom nu Trėjūm Karaliu švėntės sausė 6 dėina. Da tėkrūm Ožgavieniu nesolaukė, jau sausė pabaiguo so parka polkluora ansamblė „Platelē“ Ožgavieniu pruograma joukėnuom svieta turizma paroduo „Adventur“, vuo truopnės Ožgavienės Plateliūs ėr aplinkėnius kaimalius nuordoliava kuova 5 dėina. Prīš anas sospiejuom pamuokītė Ožgavieniu lėčīnas pasėdarītė ėr Ožgavieniu lėčīnu paruoda sorėktoutė.
Pavasari bova paskelbts žemaitėšku žuodiu krīžiažuodė konkursos. „Truopnos žemaitėšks pasėrokavėms“ gavuos ėš kuožna žemaitėška žuodė pėrmū raidiu sodėliuojos sakėni. Reikiejė kramelė pasoktė ėiškont tuokiu žemaitėšku žuodiu, kāp „staibis“, „rėitā“, „nuotrīnės“, „apara“, „ėšparcelioutė“, „keravuotė“, „košintė“, „žīgioutėis“, „apėntās“, „vēdo“… Kol vėinė so žemaitėško ožsėspėrėmo („Jē žemaitis ožsėspėrs, ta i debėsi ispėrs!“ – tēp saka propesuorius Balsīs Rimants) priveikė krīžiažuodi, kėtė cielus metus parka internetėnem poslapie galiejė atsakėnietė i dėinuos klausėma: atspietė žemaitėškas mėslės, kon znuočėj vėins a kėts žemaitėšks žuodis: „ėšlėižis“, „pluonėms“, „bėza“, „vaksītė“, „pažīčiuotė“, „šabalbuonā“, „staunē“, „žardėina“, paskaitītė žemaitėšku eilieraštiu ėr kėtūm kūriniu.
Balondė mienesie Velīkuom mokėnuom, kāp kiaušius dėdėlē poikē pastrajītė – nosėmargintė ėr ėš svėista avėnieli nosėlėpintė, no ėr kuokius Velīku struovus pasėdarītė, ka tuos Velīkas būtom tėkra pavasarė švėntė.
I Juonėnės bėrželė 23–24 soliekė šmuots žmuoniu, poikiuos jaunuomenės, katrėj po laukus vākščiuojė, vasaras steboklingas žuolelės rinka. Čerauninkės anīms ėš tūm žuolieliu būrė. Panelės, vainėkelius nosėpīnosės, anus ont eglės šakū svaidė ėr skaičiava, ož keliūm metu apsėžanīs, vuo paskiau ėr ežerė plokdė. Vėsė so dėdėliausė okata žemaitėškus šuokius, grajėjont tradicėnems mozėkontams, trīpė, papartė žėida ėiškuojė, Juonius ėr Janės sveikėna.
Lėipas pradiuo i parka ožsoka ėr „Naciuonalėnės ekspedicėjės“ so propesuoriu Bumblauskiu Alpredu prīšakie dalīvē. Pri Beržuora ežera vėsė tonciavuojė su polkluora ansamblė šuokėjēs, vuo Kelmėckaitė Zita ėr kėtė ekspedicėjės dalīvē atsakėniejė i vėitėniu žmuoniu klausėmus.
Lėipas vėdorie, katrėj nuoriejė, galiejė paplaukiuotė po Plateliu ežera so senuojė Plateliu luota kuopėjė, aple katruos darīma ėr senūsius Plateliu luotus pasakuojė meistrā Permėns Klaids, Vaškīs Ontuons, Jaugiela Vīts.
Rodėnėi stuojus, apėntās – konkursos mokėnems „Pasveikink Žemaitėjė so Žemaitėjės metās!“ No ėr pasėstoruojė vākā – paišė, žemaitėškā rokavuos, šuoka, dainava ėr vėskou pilmava, žemaitėška eilierašti parašė, Žemaitėjė vėsēp garbėna. Ėš tuo vėsa ėr anūm darbū paruoda gavuos. Dėl nogalietuojė varda vėsė nošėlėj socialėniūs tinklūs balsava ėr gerus prizus ėš parka dėrekcėjės gava.
Rogsiejė pradiuo truopnos žemaitis istuoriks propesuorios Bumblauskis Alpreds dėdėlē aiškē papasakuojė aple Žemaitėjė ėr žemaitius, anūm žemės ėr karus par atskėrus istuorėnius laikuotarpius. Mes, bovė kuršē, nu XIII omžiaus bovuom žemaitiū nokariautė, ėr tumet anās pasėdariem. Tėkruosės Žemaitėjės robežius iki tuol bova pėitiau nu mūsa. Kontėnė lėkuom ėr puo Pabriežas Jūzapa ruodas aple žemaitiu kalba (tėksliau būtom – tarmė). Mūsa pašalīs (dounėninkā) dėdėliausē anou ėškeravuojė, ėr mes poikiausē žemaitėškā rokoujamies.
Spalė pradiuo Plateliu dvara parkė vėsė pašalē šlamiejė – čia i šeimu švėntė „Mėška bortā“ bova sosėrinkė aple 800 žmoniu (dėdėliu ėr mažu), katrėj galiejė ciela dėina ordolioutė po vėsuokės edukacėjės gamtuo.
Da prīš advėnta vėsus pavadėnuom ruoštėis Kalieduom. „Kaliedu belaukont“ – pasiūliem 5 skėrtingas pruogramas, katruos galiejē sožėnuotė aple advėnta ėr Kaliedu tradicėjės, ėšmuoktė ėš bėtiūm vaška lėitė žvakės, keptė kaliedėnius čėrvėnius blīnus, svėistėnius ragelius ėr kūčiokus.
Staunē, kuožna ontradėini ėr šeštadėini, Plateliu dvara suodības Tradicėniu amatu cėntrė veikė audėma klubs, kor audiejės pagal senūju raštu pavīzdios audė (ėr kėtus pamuokėna) medžiagas tradicėnems žemaitėškims drabužems: sėjuonou, kvartūgou, liemenē, vadėnama šniūrelka. Medė druožības čia kuožna šeštadėini nu kuova pradiuos muokė medė meistros Vaškīs Ontuons. No vo kor dar šmuots vėsuokiu praktėniu semėnaru mažnė kuožna šeštadėini, bovosiūs dvara svėrnė ėr arklidie – portėgrapėju ėr kėtuokiū darbū parodu, nu groudė pradiuos iki pat Kūtiu švėntės – kaliedėnė menėninku darbū paruoda!
2019-ėktė bova paskelbtė ėr Vėituovardiu metās. Bova parašīts baisē poikos straipsnis aple ožmėrštus Plateliu ežera vėituovardius.
Tonkē atvažiavosėjē i ekskursėjės pasakuojėmu klausies žemaitėškā, dėl tuo, ka gidā tēp rokavuos.
Žemaitėjės metus ožbėngė ėr apvainėkava Vaškė Ontuona, kāp ėr kėtū baisiausē Žemaitėjē nosėpelniusiu asabu (daugiausē žemaitiu) apduovanuojėms atmėnėmo ženklo „Ož nuopelnus Žemaitėjē“.
„Poudo ožsėvuožės, buobas nasorasi“, – vėins mėgstamiausiu Pabriežas Jūzapa žemaitėšku pasakīmu. „Tas puosakis mon īr kāp omžėns prėmėnėms, ka rēk atsėvuožtė, atsėvertė ėr darītė gimtam kraštou geros darbos. Eso švėntā ėsėtėkėnės: ėr pasauliou, ėr aplinkėnems, ėr artėmīsims, ėr patīs sau būsem idomesnė, prasmingesnė ėr šėltesnė ne standartėniu vėinuodomu, vuo tik savėtu skėrtingomo.“
Kon če ėr beprėdiesi, švėntė žuodē, kuožnos ėš mūsa gal po anās pasėrašītė. Bėngies Žemaitėjės metā, vo gerė darbā Žemaitėjē – ne.
