
Keleri pastarieji metai Jolantai Raišutienei buvo itin palankūs – grįžusi į Žemaitiją po penkerių metų, praleistų emigracijoje, muzikos mokytoja ekspertė gavo darbą Plungės „Saulės“ gimnazijoje, sulaukė kvietimo įsilieti į Mykolo Oginskio meno mokyklos darbuotojų kolektyvą. Puikiai sekėsi realizuoti ir kūrybinius sumanymus: dvi autorės dainos 2023 m. įtrauktos į naują vokalinių kūrinių „Dainų dainelės“ leidinį, o kitos sugulė į praėjusiais metais išleistą knygelę „Spalvuotė nīkštokā“. Smagia nata nuskambėjo ir Plungės meno mokyklos organizuotas Jolantos sumanytas žemaitiškų dainų festivalis-konkursas „Dainioukem žemaitėškā-2024“.
Sulaukė mero padėkos už duoklę žemaitiškam identitetui
Ne mažiau sėkmingi šiai kūrybingai žemaitei, matyt, bus ir 2025-ieji. Jau nuo pirmųjų dienų nauji metai mokytojai pateikė staigmeną – J. Raišutienė tapo viena iš dešimties nominantų, apdovanotų per Mero padėkos vakarą. Muzikos mokytojai skirti padėkos žodžiai skambėjo: „Už žemaitiškumo proveržį, įvykusį Jums atvykus į Plungę, už duoklę savajam identitetui ir meilę prigimtinei kalbai, kuri liejasi Jūsų rašytų dainų tekstuose ir kurią sėjate savo ugdytinių širdyse. Ačiū už žemaitišką žodį, neleidžiantį pamiršti, kas mes tokie esame.“
Vėliau kalbinama Jolanta neslėpė: „Buvau maloniai nustebinta, kad mane taip greitai pastebėjo ir įvertino. Nominacija sujaudino – šis apdovanojimas – tarsi ženklas, kad einu teisingu keliu, kad mano pastangos dirbti atsakingai ir kūrybingai matomos. Paliesti mokinių širdis darosi vis sunkiau. Skuba visas pasaulis, skuba ir vaikai. Mokytojai turi keistis, domėtis, nuolatos tobulėti, kad gebėtų sudominti mokinius. Ir aš stengiuosi tai daryti.“
Kurianti ir dainuojanti muzikos vadovė
Jolanta gimė Skuodo rajone, Lenkimuose, augo Plungėje. Baigusi studijas Panevėžyje, pagal paskyrimą grįžo į Skuodą ir 29-erius metus mokytojavo rajono mokyklose.
Kaip pedagogė yra išugdžiusi ne vieną daugkartinį „Dainų dainelės“ konkurso laureatą, būrį įvairių tarptautinių vokalistų konkursų nugalėtojų. Visur, kur ėjo, paliko savo veiklos pėdsaką – Skuodo Bartuvos vidurinei mokyklai sukūrė himną, Pranciškaus Žadeikio gimnazijoje įkūrė ir vadovavo vokalo studijoms „Upeliukas“ ir „Peliukas“. Buvo dainuojanti ir kurianti vadovė. Kaip atlikėja dalyvavo ir nugalėjo TV konkurse „Geriausių dainų dešimtukas“, po to buvo pakviesta su ansambliu „Upeliukas“ padainuoti Kovo 11-ajai skirtame koncerte prie Seimo rūmų.
Jos iniciatyva Skuode 2003 metais užgimė festivalio „Dainioukem žemaitėškā“, kurio „krikštatėviais“ buvo populiarūs atlikėjai žemaičiai Žilvinas Žvagulis ir Česlovas Gabalis, tradicija. Būdama savo krašto patriotė, mokytoja plačiai sėjo žemaitiškumo sėklą, mokydama vaikus didžiuotis savo kilme, mylėti savo kalbą ir puoselėti savo identitetą. 2011 m. Skuodo Žemaičių draugija savo narei J. Raišutienei suteikė titulą „Kėitiausė žemaitė“.
Penkeri metai emigracijoje padėjo atrasti naujus pomėgius
Muzikos mokytojų krūviai nedideli, tad pedagogei nuolat tekdavo sėdėti ant kelių kėdžių. Jolanta yra dirbusi ir pradinių klasių mokytoja, ir kultūros namų direktore, ir net ragavusi politiko duonos. Dvi kadencijas atstovavo rinkėjams Skuodo rajono savivaldybės taryboje, o kad tai darytų kaip galima profesionaliau, įstojo studijuoti viešojo administravimo į Kauno technologijos universitetą. Toks atsakingumas, atsidavimas darbui ir didelis krūvis vargina. Pajutusi, kad „perdegė“, J. Raišutienė ryžosi permainoms. 2017 metais moteris išvyko pas Norvegijoje gyvenančią dukrą. Būdama ten savanoriavo lietuviškoje mokyklėlėje, bendravo su tautiečiais, žavėjosi jų noru išsaugoti lietuviškumą. Aplinkybės taip susiklostė, kad po metų moteris išvažiavo gyventi į Šiaurės Airiją.
Penkeri metai, praleisti emigracijoje, praturtino žemaitės gyvenimą – ji pamilo kalnus, pradėjo kepti tortus, prisiminė vaikystėje mėgusi nėrimą. Po sunkaus darbo, o jo teko dirbti visokio, moteris laisvalaikiu nerdavo lėlytes, kiškučius, kitokius žaisliukus. Norvegijoje savyje atradusi konditerės gebėjimų, draugus tortais ir pyragais lepino ir Šiaurės Airijoje. Dirbdama lietuvių restorane vedė renginius ir savo dainomis džiugino pailsėti atėjusius tautiečius.
Būdama toli nuo tėvynės neužmiršo nei savo krašto, nei savo kalbos. Ji kūrė ir kaskart trumpam grįžusi į Lietuvą skubėjo į garso įrašų studiją įrašyti autorinių dainų.
Savo kūrybą autorė ir kompozitorė sudėjo į knygeles
Gyvendama Airijoje 2020 metais J. Raišutienė išleido pirmąją savo kūrybos dainų knygelę „Dainioukem žemaitėškā“. Prie jos pridėtas ir muzikinis diskas. Taip ji pažymėjo savo kūrybos 30-metį ir įteikė dovaną visiems, norintiems dainuoti žemaitiškai.
Po metų – 2021-aisiais – į dainų knygelę „Ateikite į šventę“ sugulė bendrine kalba parašytos ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams skirtos dainelės.
Tėvynės ilgesys atvedė į Plungę
2022 metais, pajutusi, kad jau pasiilgo namų, Jolanta grįžo į Lietuvą. Baiminosi, kad po tokios pertraukos bus sunku surasti muzikos mokytojos vietą, bet neabejojo: vėl atėjo laikas pokyčiams. „Aš kaip ta nendrė ežero krante – atlaikau visus vėjus, o štilis įneša į mano gyvenimą apmąstymus ir abejones. Gal todėl man Dievas ir siunčia įvairius išbandymus, kad kovočiau, eičiau į priekį ir neabejočiau savimi“, – svarstė apie savo būties prasmę kūrėja, kurią darbo paieškos sugrąžino į vaikystės miestą Plungę.
Dvejų metų užteko, kad kūrybinga ir veikli moteris Plungėje būtų pastebėta, nors nepastebėti jos, kai darbai kalba garsiau už pačią kūrėją, neįmanoma. 2024 metų rudenį palaikydama mokytojos J. Raišutienės iniciatyvą Plungės Mykolo Oginskio meno mokykla organizavo festivalį-konkursą „Dainioukem žemaitėškā-2024“, kuriame dalyvavo ir žemaičių tarme uždainavo daugiau nei 200 jaunųjų dainininkų!
Beveik tuo pačiu metu pedagogė, kompozitorė ir autorė pristatė visuomenei ir trečiąją savo kūrybos dainelių knygą „Spalvuotė nīkštokā“. Šios iniciatyvos ypač svarbios, kai 2024-uosius net 14 šalies savivaldybių buvo paskelbusios Žemaitiško rašto metais.
Didžiausia vertybė – šeima
Mokytoja neslėpė esanti gana savikritiška, nemėgstanti apie save kalbėti, todėl labiau save išreiškia per kūrybą. Paklausta, kas jai gyvenime svarbiausia, neabejodama atsakė, kad šeima – dukra Renata ir jos vyras Rimantas, auginantys vyriausiąjį jos anūką Arną, kuris nekantriai laukia greit gimsiančio broliuko, ir sūnus Mantas ir marti Emilija, kurie jai dovanojo anūkėlį Motiejų, kuriam 1,5 metų.
„Reikia džiaugtis tuo, ką turime, kas yra šalia mūsų, kitaip nepastebėsime, kas vertingiausia. Genialumas slypi paprastume – dažnai tai akcentuoju savo mokiniams“, – kalbėjo J. Raišutienė.
Paklausta apie planus, išsikeltus 2025-iesiems, pedagogė sakė nenorinti jų atskleisti, bet neslėpė esanti kupina idėjų, kurios vis dar neleidžia nurimti ir gyventi ramiai.