Kovo pradžioje prasidėjęs tilto per automagistralę, esančio Lėgų kaime, kelyje Tauragė–Plungė–Mažeikiai, remontas sukėlė nepatogumų vairuotojams. Tačiau nepalyginti sudėtingesnėje situacijoje atsidūrė žemdirbiai, turintys žemės tiek vienoje, tiek kitoje magistralinio kelio pusėje. Uždarius viaduką, kuriuo žemės ūkio technika įprastai judėdavo, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) siūlo ūkininkams du aplinkkelius. Vienas jų vingiuoja žemesnės kategorijos keliais ir įprastą atstumą pailgina 52 kilometrais, kitas – automagistrale. Kadangi Kelių eismo taisyklės lėtaeigės technikos judėjimą autostrada draudžia, sostinės gudruoliai siūlo „saliamonišką“ išeitį – pervežti žemės ūkio techniką „tralais“. „Keista, kad nepasiūlė nuomotis lėktuvų…“ – negali patikėti tokiu įžūlumu žemdirbiai.
Savivaldybė nebuvo informuota
Sugriuvęs tiltas Kėdainiuose, pradėjęs byrėti tiltas per Nerį Kaune apnuogino liūdną tiesą – šalyje daugiau nei septynios dešimtys blogos arba labai blogos būklės tiltų. Esant tokiai situacijai, suskubta remontuoti prasčiausios būklės statinius, tarp kurių ir mūsų minimas viadukas kelyje Tauragė–Plungė–Mažeikiai. Nors šis objektas yra Rietavo savivaldybės teritorijoje, vietos valdžiai apie numatomą jo remontą net nepranešta. Naujieną meras Antanas Černeckis vasario pabaigoje išgirdo iš ūkininkų, kurie pamatę ant viaduko dirbančius darbininkus ir pabendravę su jais sužinojo, kad kelias bus uždarytas.
Žemdirbiai atkirsti nuo žemės sklypų
Vasario 24 dieną gavęs skundą iš abipus autostrados gyvenančių ūkininkų dėl planuojamų remonto darbų ir viaduko uždarymo Savivaldybės vadovas raštu kreipėsi į LAKD. Už valstybinių kelių priežiūrą atsakingų asmenų paprašyta paaiškinti, kaip bus išspręstas žemės ūkio technikos judėjimas automagistrale, nes 15 žemdirbių lieka atkirsti nuo Girėnų kaime turimų 430 ha žemės. Meras, vietoje apžiūrėjęs visus įmanomus žemės ūkio technikos judėjimo maršrutus, pateikė LAKD pasiūlymą – įrengti laikiną apylanką ties kavine „Armėnia – Armėnija“ per brastą Aitros upėje.
Atsakymas šokiravo
Savo iniciatyva elektroninį laišką LAKD parašė ir Ramūnas Jurkus. Šalia autostrados ūkininkaujantis vyras siūlė kitą galimą problemos sprendimo variantą – pakeisti nedidelės automagistralės atkarpos (9 km) statusą, kad ja nepažeisdama Kelių eismo taisyklių galėtų judėti žemės ūkio technika.
Atsakymą ūkininkas gavo greitai. Jame aiškiai išdėstyta LAKD pozicija: „Dėl viaduko remonto kelyje Nr. 164 virš automagistralės eismas kreipiamas kitomis automagistralės sankryžomis, ir dėl to transporto priemonės, kurios negali dalyvauti automagistralės eisme, turi būti pervežamos „tralais“. Automagistralės eismo režimą trumpame ruože atšaukti, kad tam tikru ruožu galėtų judėti lėtaeigė žemės ūkio ar statybinė technika, nėra pagrindo, nes tai visų pirmiausia nebūtų proporcinga eismo dalyvių atžvilgiu… Kiekvieną parą automagistrale vidutiniškai pravažiuoja 12 000 automobilių ir daryti išlygas dėl 20–30 epizodiškai pravažiuojančių ūkininkų su žemės ūkio technika nėra pagrindo…“
Toks siūlymas šokiruotų ir žemvaldį, o ką jau kalbėti apie žemdirbį. „Absurdas, jokioje normalioje valstybėje tokio žeminančio požiūrio į žmogų nėra. 20–30 ūkininkų problema jiems – ne problema. Ar jūs įsivaizduojate, kiek kainuotų samdytis „tralą“ technikai vežti?“ – piktinosi gautu atsakymu R. Jurkus.
Keisti skaičiavimo ypatumai
Merui A. Černeckiui atsakymo teko laukti ilgiau – tris savaites. Kovo 22 dieną Savivaldybę pasiekusiame rašte, gautame iš LAKD, išdėstyti tie patys siūlymai: žemės ūkio technika automagistrale gali būti pervežama „tralais“ arba gali judėti žemesnės kategorijos keliais. Tiesa, pasak direkcijos, ši apylanka įprastą atstumą pailgintų tik 5 kilometrais.
Žemdirbiai skaičiuoja ne popieriuje, o tikrovėje. Ir, jų skaičiavimais, maršrutas žemesnės kategorijos keliais pailgėja ne 5, kaip teigia Automobilių kelių direkcija, o 52 kilometrais. Tokia apylanka traktoriais, pasak R. Jurkaus, „protu nesuvokiama“.
Susirašinėjimas tęsėsi. Meras A. Černeckis kovo 27 dieną su siūlymu atgaivinti buvusį Girėnų kelią kreipėsi į LAKD generalinio direktoriaus patarėją Remigijų Lipkevičių. Prie rašto pridėtas kelio per upę sprendinio projektas. Apskaičiuota, kad tiltą įrengti ir išardyti kainuotų iki 119 tūkst. eurų su PVM.
Iš direkcijos gautame atsakyme rašoma, kad tiesti kelią per Aitros upę ir jį prižiūrėti yra per brangu, kad laikinos apylankos įrengimas sukeltų neigiamą visuomenės reakciją ir įtarimus dėl netinkamo lėšų panaudojimo. Taip pat apskaičiuota, kad darbai galėtų kainuoti 210–230 tūkst. eurų be PVM.
Jeigu visuomenė ir turėtų sunerimti, tai dėl LAKD skaičiavimo ypatumų, nes, kaip jau minėjome, preliminaraus projekto suma, kurią apskaičiavo Rietavo savivaldybė, – dvigubai mažesnė. Kaip dvigubai siauresnė ir Aitros upė: Savivaldybės matavimais, upės plotis galimoje tilto įrengimo vietoje – apie 20 metrų, o štai LAKD atsakyme minimas plotis – 40 metrų.
Aiškiai duota suprasti, kad padėti ūkininkams neplanuoja
Laikino tilto per Aitrą projektas – per brangus. Tokio projekto finansavimo nenumato įstatymai, o jeigu ir numatytų – visi derinimai ir procedūros užtruktų 95 darbo arba 133 kalendorines dienas. Kitaip sakant, tiltas galėtų atsirasti tik po 4–5 mėnesių. Taip LAKD motyvuoja atsisakymą padėti žemdirbiams. Neproporcinga priemonė, Automobilių kelių direkcijos nuomone, yra ir siūlymas 9 km automagistralės ruože įvesti laikinus greičio ribojimus, kad juo galėtų judėti lėtaeigė technika.
Nurodyta, jog dėl greičio ribojimo eismo dalyviai patirtų 1 mln. 549 tūkst. 991 euro 11 centų nuostolį! Įdomu, ar akcinė bendrovė apskaičiavo, kokį nuostolį patirtų ūkininkai, samdydami „tralus“ ar važiuodami traktoriais daugiau nei pusšimčio kilometrų apylanką. Neapskaičiavo, matyt, ir to, kokį nuostolį per viaduko remonto laikotarpį patirs žmonės, kurie kasdien važinėja į darbą automobiliais iš vienos magistralės pusės į kitą. Viena girėniškė, dirbanti Šilalės rajone, sakė, kad dėl tilto remonto kas mėnesį jai teks nuvažiuoti maždaug 500 kilometrų daugiau nei įprastai. Per visą remonto laikotarpį – maždaug 5 000 kilometrų! Ir tokie skaičiavimai niekam neįdomūs…
Trūksta informacijos
Kad Automobilių kelių direkcijai rūpi ne visų eismo dalyvių nuostoliai, rodo ir tas faktas, jog net nepasirūpinta Rietave, prie žiedinės sankryžos, kelyje link magistralės, įrengti įspėjamojo ženklo, kad viadukas yra remontuojamas. Jei toks ženklas būtų pastatytas, žmonės, važiuojantys Kauno kryptimi, į Tauragės ar Šilalės pusę, galėtų rinktis alternatyvų maršrutą Žemaičių plentu. Dabar apie tilto remontą dauguma pravažiuojančiųjų sužino tik jį privažiavę, kai nebelieka kito pasirinkimo, kaip sukti ilga apylanka, dėl ko patiriamos didesnės nei planuota laiko ir degalų sąnaudos.
Lygesni už lygius
„Automobilių kelių direkcijos misija – kurti ir užtikrinti visuomenei saugų, patogų, draugišką aplinkai ir išmanų susisiekimą Lietuvos keliais. Vykdydama veiklą direkcija vadovaujasi tokiomis vertybėmis kaip atsakomybė, orientacija į kokybę, orientacija į naujoves, komandiškumas“, – skelbiama LAKD interneto svetainėje.
Tiltai – svarbūs valstybinės reikšmės objektai, juos remontuoti ir prižiūrėti būtina. Apmaudu, kad misija vykdoma buldozerio principu – pakeliui pasitaikančių žmonių gerovės sąskaita. Nors… juk tarp įmonės deklaruojamų vertybių apie žmogiškumą net neužsimenama.
Valdžios sluoksniuose dabar itin madinga cituoti posakius iš anglų rašytojo George’o Orwello romano „Gyvulių ūkis“. Viena šiame kūrinyje išsakyta mintis „Visi yra lygūs, bet kai kurie yra lygesni už kitus“ labai taikliai apibūdina LAKD veiklą, jos vadovų požiūrį į savivaldybes (prisiminkime laikraštyje ne kartą aprašytą ir iki šiol neišspręstą problemą dėl nuovažų Rietavo savivaldybėje įrengimo), paprastų žmonių problemas.
Išnaudojo visas galimybes
Mero A. Černeckio teigimu, Rietavo savivaldybė atliko visus veiksmus ieškodama geriausio ir greičiausio kilusios problemos sprendimo. Galutinis sprendimas, padėti ar nepadėti ūkininkams, turi būti priimtas Automobilių kelių direkcijoje ir nuo vietos valdžios nebepriklauso.
