Sakoma, kad žirgai turi savybę prisijaukinti žmogų. Jei vaikystėje buvai šalia jų, ryšys sieloje lieka visam. Panašiai nutiko ir Gabrielės Fontaine gyvenime. Vaikystėje keletą metų ji jodinėjo, vėliau nuo žirgų buvo atsitraukusi, o prieš kelerius metus, galbūt kviečiama sieloje glūdinčio ryšio, nusprendė įsidarbinti vieno netoli Klaipėdos esančio žirgyno direktoriaus pavaduotoja. Ir meilė eikliakojams atgimė visa jėga – Gabrielė net nepajuto įsigijusi penkis nuosavus sportinius žirgus.
Praėjusį rudenį ji priėmė siūlymą dirbti Rietavo žirgyne, o šį pavasarį, išėjus jo direktoriui, tapo laikinąja įstaigos vadove. Prieš dvi savaites jai patikėtos nuolatinės Rietavo žirgyno direktorės pareigos.
„Ir traktorių vairuoju, ir šieno ritinius vežu, ir žirgus šeriu“
Dar prieš sėsdama į viešosios įstaigos Rietavo žirgyno direktoriaus kėdę G. Fontaine žinojo, kad prisiima nemenką atsakomybę. Iššūkių ūkyje netrūksta. Vienas didžiausių – darbuotojai.
Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Plungė“ 2026 m. rugpjūčio 21 d. numeryje (Nr.63)




