Jau daug metų, atkakęs į Plungės turgų ir pirmiausia nusipirkęs kaimiškos grietinės bei lašinių, suku prie prekeivių Danutės ir Vlado Gerybų prekystalio. Ir nebūtinai ko nors pirkti iš daugybės jų siūlomų maisto prekių – tiesiog pasikalbėti apie žūklę. Prie prekystalio neretai pamatai stoviniuojančius ir kitus Plungės žvejus. Visi tik ir šneka apie žūklę: kur žvejojo, ar kibo, kiek sugavo… Į pokalbį įsitraukę Gerybos net pamiršta, kad tai jų darbo diena.
Tai, kad Vladas Geryba yra prisiekęs žvejys, žinojau jau seniai. Tačiau, pasirodo, ir jo žmonelė Danutė nė kiek neatsilieka nuo vyro, o neretai žūklės rezultatais jį net aplenkia.
Kol nebuvo iškeliavę į užjūrius, ir vaikai Vaida bei Tomas į žūklę kartu su tėvais keliaudavo. Tomas pirmą kartą, būdamas aštuonerių, Kuršių mariose jau gaudė stintas. Kolegos žvejai Vladui net sakydavo, kad pasigailėtų vaiko ir bent jau į marias nesivežtų. Bet kad tą vaikį meškeryba jau buvo patraukusi…
Galutinai tuo pomėgiu šeima susižavėjo, kai susidraugavo su žūklės pamišėliais Virgiu Zavecku ir Algiu Karaliūnu. Daugybę kartų jiedu yra suorganizavę išvykas į žūklę su šeimomis. Prie mūsų gražuolio Nemuno, į jo deltą, kartu patraukė ir Gerybos. Visada – ir nakvynė. Visada – laužas ir ant jo išvirta žuvienė.
Žmonos tiesiog norėdavo kartu pabūti gamtoje. Ir štai kartą Danutė irgi sumanė dugninę užmesti. Iš pradžių nelabai sekėsi: svarelis nuskriedavo skersai kitų žvejų valų, bet netrukus išmoko tiksliai į vietą švystelėti. Ne kartą buvo, kad, užkibus didesnei žuviai, vyrai į talką šokdavo…
Moteris dabar jau gali pasigirti neeiliniais laimikiais. Štai šiemet Stanelių tvenkinyje sugavo keturių kilogramų lydį. O dar seniau, vėlų rudenį, Skirvytėje jai užkibo 2,5 kilogramo svėrusi vėgėlė. Karšių, stintų, kuojų, ešerių, raudžių ir net lynų jau yra prigaudžiusi tiek, kad galėtų vežimu vežti.
Vladas niekaip nenori žmonai nusileisti, jo laimikiai – dar didesni. Ir kur tik Gerybos nėra žvejoję: Skirvytėje, Atmatoje, Mingėje, Minijoje, pačiame Nemune ir jo senvagėse, Kuršių mariose, net Latvijoje.
Vladas jau ne kartą menkes jūroje gaudė. O kur dar įvairiausi tvenkiniai, mūsų gražuolis Platelių ežeras ir kiti ežerai, kuriuose Gerybos žiemą ir vasarą yra žūklavę. Ir net nepagalvoja, jog kada nors tas pomėgis baigsis.
Paklausti, ar dažnai keliauja į žūklę, abu tik susižvalgė ir, manydami, jog nepatikėsiu, sakė meškerioti važiuojantys dažniausiai keturis kartus per savaitę.
Aš patikėjau. Susižavėjai žūkle – vaistų nebėra. Baigė prekiauti turguje ir abu bent pusdieniui griebia meškeres.
