Su vainikų pynimu, Joninių laužų aistra, būrimais ir paparčio žiedo paslaptimi, debesų šyde paskendusiu saulėtekiu nuskubėjo trumpiausia vasaros naktis. Lietus nuplovė dulkes, atgaivino baigiančią išdžiūti veją, suvilgė sužaliavusių medžių lapiją. Dar neįšilo giliausio Žemaitijos ežero vandens gelmė, dar mažai besimaudančiųjų. Į skaidrias Platelių ežero gelmes nori pasinerti vis daugiau povandenininkų – nardytojų.
Pirmasis savamokslio kybartiečio Gintauto Pyrago sukonstruotas povandeninis laivas-batiskafas taip pat paniro į Platelių ežero gelmes. Batiskafe telpa du žmonės, jiems deguonies užtenka iki pusantros valandos. Vėliau gali būti panaudotos deguonies atsargos, o iškvėptą orą išvalo specialus filtras. Pavojingiausia kliūtis šiam mini povandeniniam laivui – brakonierių palikti tinklai, į kuriuos įsipainiojus, laivas negalėtų judėti. Tinklų ežere neaptiko, dugne matė tuščių butelių, nuskendusių jachtų, pastatytą kryžių. Tikisi, kad jo sukonstruotas minibatiskafas bus panaudotas atliekant povandeninius mokslinius tyrimus, kuriuos šiemet ežere pradės Klaipėdos universiteto mokslininkai.
Vakarais dar suokia pavienės lakštingalos, čiulba įvairios devynbalsės, nendrinukės, gerą orą pranašauja volungė. Ežerų užutėkiuose, ežerokšniuose supasi baltųjų vandens lelijų, lūgnių žiedai. Joms nepaliaujamą šokį šoka įvairaus dydžio bei spalvų žirgeliai, skėtės, laumžirgiai, strėliukės. Žiemkenčių laukus mėlynais žiedais padabino rugiagėlės. Visu spartumu šienaujamos kultūrinės pievos, o netekusios lizdų griežlės traukiasi į pagriovius ar išlikusių senovinių pievų lopinėlius.
Natūraliose pievose žydi šilkažiedės gaisrenos, barškučiai, gargždeniai, dobilai ir dobilėliai, įvairiaspalviai kūpoliai, vėjo plaikstomi, rodos, skambčioja pirmieji katilėlių varpeliai, supasi kiškio ašarėlių širdelės.
Šlapioje pievoje visą savo grožį išskleidė sibirinis vilkdalgis. Nors jis labai retas, įrašytas į Raudonąją knygą, bet dėl savo dekoratyvumo puikuojasi ne viename darželyje. Vanilinu kvepiančius žiedus skleidžia žalsvažiedės blandys, raudonais bei gelsvais gegūnių žiedais nusisagstė pelkės, šaltiniuotos įlomos.
Retąsias gegūnes aptiko pagausėjusi šernų šeimyna – be gailesčio iš po žemių išrankioja jų kvapnias gumbines šaknis, palikdama ant žolės gulėti besiskleidžiančius kvapnių laukinių orchidėjų žiedynus. Nenubausi, neapsaugosi…
Pritilo žaliūkės varlės, net tiršti seklesni vandenys nuo dar uodeguotų buožgalvių. Gandralizdžiuose stypsta gandriukai, o jų tėvai be perstojo ieško maisto šienaujamose pievose, pabaliuose, paežerėse. Kregždės ir blezdingos dar tupi lizduose, o tos, kurių lizdai buvo nuo namų, tvartų nukrapštyti, bando ieškotis lizdui vietos geraširdžių žmonių kiemuose. Sakoma: kur peri kregždės, ten netrenks perkūnas, nekils gaisras ir namuose bus darna, susiklausymas.