Apie logiką ir pinigus

Sakoma, kad anekdotai gimsta iš tikrovės. Turbūt tame yra tiesos. Štai greičiausiai ne vienas esate girdėję tą, kuriame pašiepiama lietuviška realybė, kuriame užsimenama apie tai, kad lietuvis, uždirbdamas mažai, kažkaip sugeba patenkinti kur kas daugiau atsieinančius poreikius. Juokas juokais, tačiau net ir ekonomistai pastebi, kad Europoje yra vos pora šalių (Kipras ir Lietuva), kur gyventojai išleidžia daugiau, negu uždirba. Tai aiškinama šešėline ekonomika, bet šįkart ne apie tai. Labiau norėtųsi pasidalyti nuostaba dėl mūsų tokio stebėtino išradingumo, kuris neretai atsisuka prieš mus pačius.
Šalyje žinomas apžvalgininkas Andrius Užkalnis yra ypač kategoriškas – viename paskutinių savo rašinių mus išvadina „ubagais“, besivadovaujančiais idioto logika. Suprask, leidžiame pinigus viskam iš eilės ir garsiai bliauname apie tai, kad gyvename nuo algos iki algos ir pinigų mums niekaip neužtenka. Skamba įžeidžiamai, tačiau kai rimčiau pagalvoji, negi yra priešingai? Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Štai praūžė gražiausios metų šventės. Mūsų pirkinių krepšeliuose tikrai buvo dalykų, kurie vargiai buvo būtini. Tokį pirkimą dar būtų galima pateisinti Kalėdų karštine, bet besaikį apsipirkinėjimą tariamų nuolaidų ar išpardavimų metu – vargiai. Arba kad ir tokia naujiena: paskelbė, kad uždaromas vienas prekybos centras remontuoti, o prekės – išparduodamos. Žmonės ten lekia strimgalviais! Negi praleisi progą nusipirkti kokį daiktelį, kurio šiuo metu gal ir nelabai reikia, bet juk 60 proc. nuolaida – nuodėmė nepirkti!
O kad taupyti būtina – faktas. Vėl tie patys ekonomistai rekomenduoja, jog pravartu būtų bent jau dešimt procentų viso savo mėnesio uždarbio dėti į tą kiaulę taupyklę. Kad taip daro nedaugelis lietuvaičių – vėlgi faktas. Neseniai vienas protingas žmogus per televiziją porino, kad dažnas iš mūsų, netekęs darbo, neišgyventų nė pusės metų be nuolatinių pajamų. Ar drįstų kas ginčytis? Kažkur girdėjau sakant, jog sprendimas taupyti prilygsta nuosprendžiui… laikytis dietos. Kas nors kartą savo gyvenime bandė tai daryti, turbūt sutiks, kad tai nėra taip paprasta – vien noro neužtenka.
Vis dėlto planuoti savo išlaidas atsakingai – būtina. Kaip ir pravartu jau dabar susirūpinti oriu pragyvenimu tapus senjoru ar senjore. Šiuo metu Lietuvoje „ant bangos“ – pensijų reformos klausimas. Teisybę pasakius, painiavos čia yra kaip reikiant – nuo mūsų apsisprendimo, kokį kaupimo būdą būsimai pensijai pasirinkti, priklausys, kaip gyvensime sulaukę garbingo amžiaus. Tik kažkodėl nemažai žmonių šiuo klausimu nusiteikę skeptiškai – esą kiek tų reformų buvo, o kiek dar bus! Gyventi šia diena – paprasčiau. Ir vėl link taip manančiųjų lekia vaizdingi epitetai. Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas, Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis jaunų žmonių argumentus „aš pensijos nesulauksiu, tad nenoriu apie tai galvoti“ vadina „stručio logika“, nes tikėtina, kad ateityje gyvensime vis ilgiau ir sveikiau.
Ugdykime valią ir loginį mąstymą – ir mūsų piniginei bus nuo to geriau!