Ar atgims Platelių dvaro sodas?

Parašė: Daiva ABRUTĖ Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėja 2019-05-24

Dažnas lankytojas, važiuodamas per Platelius, pastebi rytinėje pagrindinės gatvės (dabartinė Didžioji gatvė, anksčiau tai buvo kelias į Gintališkę) pusėje už akmens mūro tvoros ūksmingą buvusios Platelių dvaro sodybos parką. Tačiau tai tik dalis parko. Kita dalis yra vakarinėje pagrindinės gatvės pusėje, už tvenkinio, vietos gyventojų dar vadinama sodu.
Šiose vietose dvaro sodyba su parku pradėti formuoti XVII a., sudegus dvaro sodybai Šventorkalnio pusiasalyje. Beveik 150 metų Platelių dvarą valdžiusi prancūzų grafų Šuazelių (de Choiseul Gouffier) dinastija sukūrė vieną didžiausių ir ekonomiškai stipriausių dvarų Lietuvoje. Tai atsispindėjo ir dvaro sodyboje, kuri, valdant grafams, ne kartą buvo pertvarkoma, rekonstruojama ir gana pavyzdingai tvarkoma. Rytinėje sodybos dalyje buvo mediniai dvaro rūmai, keletas pagalbinių pastatų (dalis jų išliko iki šių dienų), plytėjo parkas, gėlynai, daržas, buvo ir ariamos žemės, pievų. Vakarinėje sodybos dalyje, vadinamoje palivarku, buvo išsidėstę dauguma pagalbinių pastatų.
Vaismedžių sodas buvo ir rytinėje, ir vakarinėje dvaro sodybos dalyse: „dvaro rūmus iš šiaurės, rytų, pietų supo vaismedžių sodas, daržas, atitverti nuo dvaro kiemo medine žiogrių tvora“, sodas „plytėjo ir apie palivarko teritoriją dvarvietės vakarinėje dalyje“ (Platelių buvusio dvaro rūmų istoriniai tyrimai, 1993 m.). Senieji planai rodo, kad sodas ir parkas XIX a. buvo išraižyti gana taisyklingo takų tinklo.
Dabar buvusiame sode auga medžiai, krūmai, tačiau iš vaismedžių likusios tik kelios obelys, kai kur dar auga serbentų krūmai. Turime vilčių atgaivinti buvusį dvaro sodą. Šiuo metu vykdome viešųjų pirkimų procedūras Platelių dvaro sodybos parko želdynų tvarkymo projektui parengti iš Plungės rajono savivaldybės biudžeto aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų.
Tikimės, kad ateityje pavyks atgaivinti sodą, o vietos gyventojai ir Žemaitijos nacionalinio parko lankytojai galės ne tik pasidžiaugti jo žydėjimu, bet ir paragauti obuolių ar kitų vaisių, gal net senųjų vaismedžių veislių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Laikrastisplunge.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama laikrastisplunge.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
Kad laikraštis – lyg apeiga (2)

Ak, tie ieškojimai… To, kas nauja, nepatirta, nepažįstama, arba to, kas labiau ar labiausiai – prasminga, […]

- Naujienų archyvas -

Nuomonių ringas

Dabar Plungės šilumos tinklų įkainis už šildymą yra vienas didžiausių Lietuvoje, bet žadama, kad gruodį jis mažės. Kaip reaguojate į artėjantį šildymo sezoną ir kainas?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2019 laikrastisplunge.lt
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas