„Ausdama buvau laiminga“, –

Parašė:  2008-12-02

sako rietaviške Stefanija Montvydiene, savo audiniais daugel metu džiuginusi tautodailes parodu lankytojus.
Pastaruoju laiku nebepokši stakles Stefanijos namuose – per sunku. Balandi sukako aštuoniasdešimt. Taciau Plunges kulturos centro metodininkes Zafiros Leilionienes pakalbinta dalyvauti šiemet jubiliejinius gimtadienius paminejusiu tautodailininku kurybos parodoje, mielai dave eksponuoti keleta lovatiesiu, žemaitiška tautini kostiuma.
– Mano audiniai apkeliavo daugiau negu aš. Lietuvoje nuvažiuodavau i parodas Plungeje, Telšiuose, Palangoje, Šiluteje, Klaipedoje ar Vilniuje, toliau – ne. O lovatieses buvo eksponuojamos liaudies meno parodose Lenkijoje, Kuboje. 1987-aisiais parodoje Sankt Peterburge, tuomet Leningrade, pelne man ir parodos laureato medali, 1999-aisiais mano darbu paroda Rietave filmavo Lietuvos televizija, – prisimine audeja.
Kaip ir dauguma liaudies meistru, Stefanija austi pramoko iš savo mamos. Prisimena, dar buvo nedidele, kai pradejo rupeti stakles.
– Vos mamyte išeidavo iš kambario i kiema, aš tuoj – šast ir prie stakliu, taip norejosi šaudyklemis pašaudyti… Bet mamyte vis neleisdavo. Paskum paugejusia, jau Rietavo vidurines mokine, pamokino siulus prisitrinti, audekla apsimesti, siulus suverti i nytis, i skieta. Veliau iš Jadvygos Gliožienes mokiausi austi, kartu parodose dalyvaudavome. Jadvygos vyras Pranas taip pat mokejo austi, man keturnytes stakles padirbdino. Jas ir tebeturiu, – pasakojo Stefanija.
1949-aisiais baigusiai vidurine mokykla, nors ir labai norejo mokytis dailes, teko ieškotis darbo, nes tevas buvo išvežtas i Sibira. Išmoko fotografuoti, dirbo tuometiniame buitinio gyventoju aptarnavimo kombinate, audeja namudininke liaudies kurybos gaminiu imoneje „Minija“. Ten dirbdama, istojo i Liaudies meno draugija (dabar – Lietuvos tautodailininku sajunga), pradejo dalyvauti parodose.
– Tai buvo pats laimingiausias mano gyvenimo tarpsnis. Kai dirbau, dalyvavau parodose, žmones audiniais puošdavo namus. Reikedavo lovatiesiu, užuolaidu, baldams uždangalu. Pagal užsakymus audžiau ir siuvau tautinius kostiumus, – sako Stefanija.
Anksti likusi našle, Stefanija viena užaugino sunu. Kartu ir gyvena. Jis ir palydes motina i paroda. Stefanija noretu, kad audiniu reiketu ne tik liaudies meno parodoms, kad ir vel ateitu mada namus puošti audiniais, patiems puoštis tautiniais drabužiais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Laikrastisplunge.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama laikrastisplunge.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
Kur dingo pagarba žmogui? (0)

Na, štai – išsirinkome naują Prezidentą. Nors visa Lietuva pasisakė už jį, viešoje erdvėje nestinga komentatorių, […]

- Naujienų archyvas -

Nuomonių ringas

Ar patiko šiemetinė Miesto šventė?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2019 laikrastisplunge.lt
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas